Klaipėdos rajono savivaldybė – geriausia tarp mažųjų savivaldybių
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamame Lietuvos savivaldybių indekse tarp mažųjų savivaldybių tradiciškai pirmauja Klaipėdos rajono savivaldybė (73 balai iš 100). Visos sritys įvertintos aukščiau už vidurkį, tačiau išsiskyrė „Transportas“, gavęs maksimalų įvertinimą.
Daug balų surinko „Administracija“, „Biudžetas“, „Komunalinis ūkis“. Kad savivaldybė neprarastų pirmaujančios pozicijos, ji turėtų siekti atkreipti dėmesį į „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“, „Biudžeto“, „Mokesčių“, „Turto valdymo“ sritis. Šiemet mažųjų savivaldybių indekse Klaipėdos rajono savivaldybė pirmauja dėl kelių priežasčių. Pirma, 2017 m. viešųjų paslaugų srityje (viešojo transporto, daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo ir kt.) veikė privatūs subjektai. Antra, valstybinių egzaminų rezultatai buvo ženkliai aukštesni už vidurkį (Klaipėdos r. – 52,8 balai, vidurkis – 45,8 balo). Trečia, Klaipėdos r. savivaldybė gerai tvarkosi su biudžetu ir administravimu. Pavyzdžiui, biudžeto skola 2017 m. buvo 4,5 p. p. (vidurkis – 3,6 p. p.) mažesnė nei 2016 m. Administracija įvertinta už tai, kad net esant palyginti mažam užimtų pareigybių skaičiui, visi gyventojų prašymai 2017 m. buvo išnagrinėti laiku. Klaipėdos r. savivaldybėje tūkstančiui gyventojų tenka daugiau veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimus įsigijusių/pratęsusių gyventojų, išduotų statybos leidimų (1000-iui gyv.). Tai rodo, kad savivaldybėje ekonominis gyvenimas yra aktyvus. Nenuostabu, kad čia gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta.
Nors Klaipėdos r. savivaldybėje daug investicijų, aktyvi ekonomika, tačiau yra nerimą keliančių ženklų: nors investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą vienam gyventojui teko 4571 euras (vidurkis 1084 eurai), tai – 1019 eurų mažiau nei ankstesniais metais. 1279 eurais sumažėjo ir tiesioginių užsienio investicijų – iki 3536 eurų vienam gyventojui (vidurkis 1129 eurai). „Turto valdymo“ srityje savivaldybė būtų vertinama geriau, jei daugiau nuosavų pastatų ir patalpų būtų įtraukta į parduodamų objektų sąrašą (2017 m. buvo įtraukta 0,8 proc. viso turto, lyginant su 7,9 proc. vidurkiu). Tiesa, Klaipėdos rajono savivaldybė turi palyginti nedaug nuosavo NT ir mažai jo nenaudoja. „Mokesčių“ srityje daugiau balų neleido pelnyti palyginti aukštas pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,9 proc. lyginant su 0,7 proc. vidurkiu). Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad vidutinis žemės mokesčio tarifas išliko mažiausias.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.
Daugiau informacijos https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2018-geriausi-klaipedos-miestas-ir-klaipedos-rajonas/lrinka
