Klimato kaita

Žaliosios vėliavos gamtosauginės idėjos – Klaipėdos rajono mokyklose

Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtina savo, kaip vienos iš šalies lyderių žaliųjų inovacijų ir ekologinio sąmoningumo srityje, vardą. Vis dėlto aktualiausia, kad didžiausias pokytis vyksta ne tik infrastruktūroje, bet ir mūsų jaunimo galvose. 2026-ieji metai rajono švietimo įstaigoms ir jaunimo bendruomenėms tapo  aplinkosauginio aktyvumo pakilimo laikotarpiu, kai teorinės žinios apie tvarumą virsta konkrečiais, įtraukiančiais veiksmais.

Įkvepiantys tvarumo pavyzdžiai

Klaipėdos rajono savivaldybė klimato kaitos, tvarumo ir energijos taupymo srityse išsiskiria kaip viena iš lyderių Lietuvoje, o Lietuvos energetikos agentūros vertinimu ji pripažinta pažangiausia savivaldybe darnios energetikos plėtroje. Savivaldybė per trumpą laiką padarė didžiulį šuolį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyboje, infrastruktūros pritaikyme ir tvarių inovacijų diegime.

Rajone fiksuojamas itin spartus saulės elektrinių galios augimas, kuri pasiekė net 45,11 MW. Tai užtikrina savivaldybei vienus aukščiausių įvertinimų šalyje pagal AEI gamybą.

Klaipėdos rajone – ir puikiai pritaikyta elektromobilių infrastruktūra: savivaldybė išsiskiria geru įkrovimo stotelių tinklo prieinamumu – vienai įkrovimo prieigai rajone tenka vos 8,58 elektromobilio.

Kompensacijas už šildymo ir karšto vandens išlaidas Klaipėdos rajone gauna vos 1,23 % gyventojų. Tai yra mažiausias rodiklis visoje šalyje, rodantis aukštą pastatų energinį naudingumą bei efektyvų šilumos ūkio valdymą.

Klaipėdos rajonas garsėja ir inovatyviu vandentvarkos projektu „WaterMan“. Gargžduose įgyvendintas pažangus paviršinių nuotekų valymo įrenginys-tvenkinys. Šis modernus mazgas ne tik išvalo kritulių vandenį, bet ir leidžia jį panaudoti pakartotinai miesto reikmėms: gatvių drėkinimui, želdinių laistymui ar gaisrų gesinimui.

Savivaldybė savo tikslus įgyvendina sistemiškai, patvirtindama ilgalaikius Klaipėdos rajono savivaldybės specialiuosius planus, tarp kurių – specialusis atsinaujinančių išteklių infrastruktūros planas bei lietaus nuotekų tvarkymo plėtros strategija.

Be to, rajonas pasižymi itin pilietiška ir aplinkai draugiška bendruomene. Remiantis tyrimais (pavyzdžiui, Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijose), net 85 % vietos gyventojų palaiko klimato kaitos stabdymo idėjas ir aktyviai pritaria vėjo bei saulės jėgainių parkų plėtrai savo kaimynystėje.

Žaliosios idėjos – mokyklose

Prisiminus lotynišką posakį – žodžiai moko, pavyzdžiai įkvepia – pasidairykime, kokių tvarumo, klimato kaitos iniciatyvų imasi rajono mokyklos. Kalbant apie praktinius tvarumo pavyzdžius rajone, vienu iš lyderių Klaipėdos rajone išlieka Gargždų „Kranto“ progimnazija. Ši mokykla tarptautinėje Gamtosauginių mokyklų programoje aktyviai dalyvauja jau nuo 2008 metų. Už nuoseklų aplinkosauginį švietimą, biologinės įvairovės puoselėjimą, energijos taupymą ir bendruomenės įtraukimą į tvarias veiklas  spalio 2 d. progimnazijoje apsilankęs programos koordinatorius Renaldas Rimavičius jau 19-ąjį kartą  bendruomenei  įteikė garbingą aplinkosauginį įvertinimą: Žaliąją vėliavą  bei Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatą.

Mokykloje tvarumas juntamas kasdien: čia veikia geologijos muziejus „Gargždas“, o bendruomenė organizuoja tokias akcijas kaip uniformų mainų ir perdirbimo dienos, skatindama žiedinę ekonomika ir mažindama vartotojiškumą.

„Kranto“ progimnazija nėra vienintelė žaliojo kurso sekėja rajone. Šiais metais  dėmesį tvarumo integracijai į ugdymo procesą demonstravo ir kitos rajono mokyklos:

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija aktyviai dalijosi tarptautine „Erasmus+“ patirtimi, parsivežta iš Estijos. Gimnazijoje tvarumas tapo ne tik pamokų tema, bet ir bendruomenės gyvenimo būdu, integruojant ekologines idėjas į kasdienes veiklas.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija tvarumo principus sėkmingai sujungė su praktiniu mokymu. Integruotų anglų kalbos ir biologijos bei STEAM pamokų metu moksleiviai atlieka praktinius eksperimentus, tyrinėja klimato kaitos poveikį vietos ekosistemoms ir ieško inovatyvių aplinkosauginių sprendimų.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija vykdo „Erasmus+“ projektą „Tvaraus vystymosi mokykla“. Viena iš pagrindinių jo veiklų – kasdienis mokyklos vandens suvartojimo stebėjimas. Duomenys viešai skelbiami pirmo aukšto fojė esančiame stende, taip skatinant mokinius ir mokytojus realiais veiksmais prisidėti prie išteklių taupymo.

Gimnazistai kasmet sėkmingai dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje organizuojamame forume „Kaip išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms?“, kur skaito pranešimus apie klimato kaitos pokyčius  bei vandenynų taršą.

Tvarumo įdeigimo pavyzdžių rajono mokyklose yra ir daugiau.

Edukacijos, konkursai, festivaliai

Švietimo ekspertų vertinimu, Klaipėdos rajonas demonstruoja puikius rezultatus todėl, kad mokyklos sėkmingai išnaudoja ir vietos infrastruktūrą. Štai tokie gamtosauginiai  objektai kaip modernus Gargždų paviršinių nuotekų valymo tvenkinys  jaunimui pasitarnavo kaip puiki edukacinė erdvė realių chemijos ir biologijos procesų stebėjimui.

Ypatingo rajono švietimo įstaigų susitelkimą kasmet skatina  spalio mėnesį minima  Klimato savaitė. Šiemet ji turi gilią simbolinę reikšmę, kadangi pasaulis mini dešimties metų sukaktį nuo istorinio Paryžiaus susitarimo priėmimo. Šios savaitės metu   mokiniai analizuoja energijos vartojimo efektyvumą, atsakingo vartojimo kultūrą, dalyvauja patirtinėse edukacijose.

Vienas įdomiausių šio rudens renginių rajono mokyklose – spalio 21 d. vyksiantis nuotolinis aplinkosauginis protmūšis „Klimato kodas“. Šią interaktyvią iniciatyvą pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ organizuoja kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe. Renginyje, skirtame 1–4 ir 5–8 klasių moksleiviams, rajono komandos azartiškai varžysis tikrindamos savo žinias apie atliekų rūšiavimą ir ekologiją.

Rajono jaunimas idėjų semiasi ir už savivaldybės ribų. Rugsėjo pabaigoje moksleiviai aktyviai dalyvavo Klaipėdos universiteto organizuotoje „Europos tyrėjų naktyje“, o spalio 27 d. rajono ekologijos entuziastų delegacijos vyks į nacionalinį „Jaunimo tvarumo festivalį ’26“, kur vyks „Gamtos herojų“ apdovanojimai.

Šie metai dar kartą įrodė, kad Klaipėdos rajono jaunimas nėra pasyvus aplinkos stebėtojas. Per protmūšius, tarptautinius projektus ir kasdienes žaliąsias akcijas mūsų moksleiviai jau šiandien kuria tvaresnį rytojų, kuriuo gali didžiuotis visa rajono bendruomenė.

Vilija BUTKUVIENĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas