Magistralėje ties Dirvupiais – pasirengimo grėsmėms išbandymas

Įprastą eismo ritmą automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda prieš pat uostamiestį pakeitė pareigūnų nurodymai, stabdomi automobiliai, tikrinami vilkikai ir kelių kilometrų spūstis. Taip spalio 23 dieną atrodė jungtinis kontrolės postas, kuriame skirtingų tarnybų pajėgos tikrino, kaip gebėtų veikti kilus realiai grėsmei. Tai buvo vienas ryškiausių Vakarų Lietuvoje jau pasibaigusių komendantinių pratybų „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“ epizodų. Spalio 22–25 dienomis Klaipėdoje, Klaipėdos rajone – Gargžduose ir kitose vietovėse – bei Šilutėje daugiau kaip 2 300 dalyvių mokėsi veikti išvien, kad krizės akivaizdoje nenutrūktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir būtų užtikrintas gyventojų saugumas.

Spūstys ir radiniai
Jungtiniame kontrolės poste ties Dirvupiais dirbo policijos, pasienio, muitinės, kariuomenės ir kitų institucijų atstovai. Dalis automobilių buvo nukreipiami detalesnei patikrai, o vilkikų kroviniams tikrinti pasitelkta mobili rentgeno įranga. Tačiau pratybų dalyviai susidūrė ne tik su iš anksto numatytomis užduotimis. Pareigūnai nustatė ir tikrų pažeidimų – įkliuvo keli teisės vairuoti neturintys asmenys, o viename automobilyje rasta galimai narkotinių medžiagų.
Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas pulkininkas Danas Mockūnas, kalbėdamas kontrolės poste pabrėžė, kad svarbiausia – praktiškai patikrinti skirtingų civilinių ir karinių institucijų sąveiką. Karo atveju tokiuose postuose tektų ne tik reguliuoti transporto srautus, bet ir užkirsti kelią neteisėtam ginklų ar sprogmenų gabenimui, nustatyti galimas grėsmes bei operatyviai reaguoti į incidentus.
„Įvairios institucijos turi savo duomenų bazes, savo būdus ir metodus. Muitinė turi rentgeną, pasieniečiai – savo duomenų bazes, policija tikrina, ar vairuotojai turi teisę vairuoti, ir kitus dalykus“, – aiškino pulkininkas. Pratybose tikrinta, kaip skirtingos tarnybos geba derinti veiksmus viename kontrolės poste.
Magistralėje vykusios patik­ros iškėlė ir gyventojams aktualų klausimą – kokias teises pratybų metu turi kariai bei šauliai ir kuo jų įgaliojimai skiriasi nuo policijos pareigūnų? D. Mockūnas pabrėžė, kad pratybose dalyvaujantys kariai ir šauliai negali savarankiškai tikrinti atsitiktinių civilių gyventojų, kurie nėra įtraukti į pratybų scenarijų. O kartu dirbantys policijos pareigūnai patikras gali atlikti pagal jiems suteiktus įgaliojimus.
Imituojamuose incidentuose dalyvaujantys asmenys buvo specialiai pažymėti, kad juos būtų galima atskirti nuo kitų gyventojų. Būtent su jais buvo atliekamos scenarijuose numatytos sulaikymo ir kontrolės procedūros.
Miestų išbandymai
Automagistralėje veikęs kontrolės postas buvo tik viena iš daugelio užduočių, kurias keturias dienas vykdė Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuotų pratybų dalyviai. Klaipėdoje, Gargžduose, kitose Klaipėdos rajono vietovėse ir Šilutėje veikė karo komendantūros, trys šaulių batalionai, komendantiniai kariai ir civiliniai partneriai. Iš viso į pratybas įsitraukė daugiau kaip 30 institucijų ir organizacijų.
Pratybose tikrinta, kaip kilus grėsmei būtų saugomi svarbūs objektai, aprūpinami gyventojai, palaikoma viešoji tvarka ir užtik­rinamas būtiniausių paslaugų teikimas. Klaipėdos regioninės karo komendantūros užduotis tokioje situacijoje būtų prisidėti prie gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumo – kad veiktų savivaldos ir gydymo įstaigos, nenutrūktų vandens, elektros bei šilumos tiekimas, gyventojai gautų būtinąją pagalbą.
Pratybose dalyvavo daugiau kaip 1 700 ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Vieni saugojo strategiškai svarbius infrastruktūros objektus, patruliavo, vykdė teritorinės gynybos, transporto ir žmonių judėjimo kontrolės užduotis. Kiti prisidėjo prie gyventojų evakuacijos, maitinimo, aprūpinimo, sužeistųjų stabilizavimo ir kitų paramos veiklų.
Žvalgybinėms užduotims pasitelktos bepiločių orlaivių komandos, imituota diversija geležinkelio mazge, gaisras katilinėje. Tikrintas ir Klaipėdos rajono savivaldybės informacinių technologijų infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms, dėmesio skirta informacinėms operacijoms.
Visose trijose savivaldybėse imituota komendanto valanda, o Klaipėdoje, prie miesto savivaldybės, pagal pratybų scenarijų mitingas turėjo peraugti į riaušes, kurias tektų suvaldyti atsakingoms pajėgoms. „Mes turime mokytis ir to“, – apie pasirengimą tokioms situacijoms kalbėjo D. Mockūnas. Pasak jo, realios grėsmės atveju priešiškos jėgos gali siekti kurstyti neramumus, kad apsunkintų valstybės institucijų darbą.
Bendrystės vertė
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontrad­mirolas Giedrius Premeneckas pabrėžė, kad tokio masto pratybose svarbiausia ne atskirų tarnybų veiksmai, o gebėjimas dirbti kartu. „Pagrindinis tikslas yra sąveikos tarp Lietuvos kariuomenės ir kitų organizacijų patikrinimas, veikimas ekstremaliomis sąlygomis, pagalba Lietuvos kariuomenei, vykdant tam tikras funkcijas“, – kalbėjo kontradmirolas.
Pasak G. Premenecko, itin svarbu praktiškai išbandyti informacijos perdavimo ir ryšio kanalus. Kilus grėsmei svarbu ne tik žinoti savo atsakomybę, bet ir laiku susisiekti su kitomis tarnybomis, perduoti informaciją bei suderinti veiksmus. Klaipėdos regione toks pasirengimas ypač aktualus dėl uosto reikšmės šalies gynybai ir sąjungininkų logistiniam aprūpinimui.
Kontradmirolas akcentavo ir visuotinės gynybos principą – valstybės saugumas nėra vien kariuomenės rūpestis. Prie jo prisideda civilinės institucijos, savivaldybės, verslas ir kiekvienas pasirengęs gyventojas. „Visi veikdami kartu galime daug daugiau padaryti, efektyviau veikti. Kiekvienas uniformuotas ar ne Lietuvos pilietis gali prisidėti prie mūsų gynybinio pajėgumo stiprinimo“, – pabrėžė G. Premeneckas.
Išbandymų pamokos
Jau pasibaigus pratyboms „Bangos“ kalbinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, atsakinga už mobilizaciją, demobilizaciją ir priimančiosios šalies paramos teikimo funkcijas, Vilma Grekštienė pabrėžė, kad pratybos leido patikrinti, kaip savivaldybė pasirengusi vykdyti mobilizacines užduotis. Dalyviai iš anksto nežinojo, kokios situacijos jų laukia, todėl sprendimus teko priimti vietoje.
Pasak specialistės, tokiomis sąlygomis geriausiai paaiškėja, kur dar trūksta priemonių, žmonių ar aiškesnio veiksmų organizavimo. „Nereikia bijoti, jeigu pratybose kas nors nepavyko, išaiškėjo materialiniai ar žmogiškieji trūkumai. Tokios pratybos – pačios geriausios. Jeigu viskas pasisekė, vadinasi, kažkur esame nepasiruošę, kažką praleidome, prarandame galimybę tobulėti“, – įsitikinusi V. Grekštienė.

Jos teigimu, pratybos parodė, kiek daug priklauso nuo kariuomenės, karo komendantūrų, Lietuvos šaulių sąjungos ir savivaldybės darbuotojų susikalbėjimo. Svarbu ne tik žinoti savo užduotis, bet ir pasitikėti tais, su kuriais tenka dirbti. Tai ypač aktualu rengiantis mobilizacijai ar galimam karo metui.
V. Grekštienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie pratybų organizavimo ir jose dalyvavusiems, o Klaipėdos rajono gyventojams – už kantrybę ir supratingumą. Specialistė kreipėsi ir į tuos, kuriems pratybos pasirodė tik žaidimas. Jos nuomone, užuot kritikavus iš šalies, verta patiems prisijungti prie šaulių, savanorių ar komendantinių vienetų ir pamatyti, ką reiškia toks pasirengimas.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir Vilijos
BUTKUVIENĖS nuotr.

• Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje vyko didžiausios komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“, subūrusios daugiau nei 30 institucijų ir organizacijų.
• Pagrindinis šių pratybų tikslas buvo pasirūpinti gyventojų saugumu kilus grėsmei valstybės saugumui. Šioms pratyboms dalyvius pasitelkė Klaipėdos regioninė karo komendantūra.
• Kaip nurodo Lietuvos kariuomenė, pratybų metu veikė daugiau kaip 1,7 tūkst. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai saugojo elektros, šilumos ir vandens tiekimą miestams užtikrinančius objektus, patruliavo, vykdė transporto ir žmonių judėjimo kontrolę, teritorinės gynybos užduotis.
• Žvalgybinėms užduotims buvo pasitelktos skirtingos bepiločių orlaivių komandos.
• Tuo metu neginkluoto pasipriešinimo šauliai prisidėjo prie gyventojų evakuacijos, maitinimo, aprūpinimo, sužeistųjų stabilizavimo ir kitų paramos veiklų.
• Nemažai dėmesio skirta informacinėms operacijoms bei kibernetiniam saugumui – buvo testuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės IT infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
• Pratybose taip pat dalyvavo savivaldybių, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medikų, kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas