Knygų gyvenimą pratęsia knygrišė
Knygrišės A. Bajorinienės rankose kasdien įrankiai, kuriuos naudoja ir siuvėjai, o kartais – ir elektrinis grąžtas. Suklijuotas knygas tenka prispausti presu. Dar vienas knygrišės darbas – laminavimas ir dokumentų ilgam saugojimui įrišimas.
Išgirdę elektrinio grąžto garsą pirmiausia, ko gero, pagalvojame apie patalpų remontą. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos Metodiniame skyriuje moteriškose rankose šis įrankis skirtas pergręžti knygoms, kurias būtina prikelti antram gyvenimui. Knygrišė Aldona Bajorinienė išmano skaitytojų „ligas“, bet „gydo“ knygas.
Įklijuoti, susiūti pabirusius knygų puslapius, išplėštus pakeisti naujais, pataisyti sudriskusius ir net padaryti naujus viršelius – kruopštumo ir kūrybiškumo reikalaujantis knygrišės A. Bajorinienės darbas. Jo moteris prieš porą metų išmoko padedama kolegių. Patarimų ir dabar negaili prie to paties stalo triūsianti vyresnioji bibliotekininkė-dailininkė Zita Kontrimienė.
„Į mano rankas patenka ir labiausiai moksleivių skaitomos programinės knygos, ir populiariausia grožinė literatūra iš visų bibliotekos filialų. Darbo įrankiai – liniuotė, žirklės, peiliai, klijai, adatos, siūlai, plaktukas, presas, kuriuo suspaudžiamos suklijuotos knygos“, – vardijo rodydama A. Bajorinienė. Dažniausiai vaikiškų knygų viršeliams tvarkyti ji naudoja tapetus, kurių dėžė stovi šalia darbo stalo. Tad jei bibliotekininkams po remonto liko tapetų, žino, kad juos mielai „priglaus“ kolegė.
Kartais vaikiškos knygos, matyt, taip sužadina skaitytojų fantaziją, kad šie net nespėja popieriaus lapo susirasti ir piešti ima pačioje knygoje. Knygrišė stengiasi tuos piešinius paslėpti aplikacijomis, pritaikydama jas pagal turinį. A. Bajorinienei prireikia ir plonesnio, ir storesnio, ir akinančiai balto, ir pageltusio kaip senos knygos lapai popieriaus. „Dar pasitaiko knygų su išplėštais lapais. Jei bibliotekoje yra kita tokia knyga, parenku popierių pagal spalvą ir storį ir ant jo kopijuoju trūkstamus lapus. Tada juos apkarpau ir įklijuoju vietoj trūkstamų“, – apie skaitytojų nematomą darbą pasakojo moteris. Kad knygas skaito ne tik bibliotekos skaitytojai, bet ir jų augintiniai, išduoda apkramtyti viršelių kampai…
Mėgstamą darbą dirbanti knygrišė nelaiko savęs stebukladare ir prisipažįsta, kad ne visas knygas gali sutvarkyti, kad jos vėl patektų į bibliotekos lentyną. „Pasitaiko, kad lapai taip trupa, jog nieko nebegalima padaryti. Tai nutinka pačioms skaitomiausioms knygoms. Kai kurias ypač vertingas senas knygas reikia restauruoti. Tokioms saugoti padarau popierinę dėžutę, bet restauruoti gali tik specialistai“, – rodydama iš Dituvos filialo atvežtą 1930 m. išleistą „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumą“ odiniu viršeliu, pasakojo A. Bajorinienė.
Tačiau ant knygrišės darbo stalo ne tik senos, bet ir naujos įvairių leidyklų knygos. „Knygų įrišimas prastėja. Kartais vos gavusios naujas knygas kolegės atneša klijuoti, nes jos išyra į kelias dalis“, – pastebėjo 30 metų dailininke dirbanti bibliotekininkė Z. Kontrimienė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
