Kodėl apsimetame esantys stiprūs, jeigu vidus šaukiasi pagalbos
Stereotipai yra nuolat girdimi tam tikromis temomis, o ypač tai paplitę tarp vyresnės kartos atstovų. Vienas stereotipų, kuris yra stipriai įsišaknijęs mūsų visuomenėje, esą pas psichologą lankosi tik tie, kuriems su galva negerai.
Pirmiausia išklausyti nevertinant
Stereotipas pasireiškia tuo, jog dažnai iš aplinkinių tenka girdėti, kad žmogus, einantis pas specialistą, yra nestabilus ar net psichinis ligonis. Tai įprasta girdėti iš vyresnio amžiaus žmonių, bet nieko keisto sulaukti neigiamų ir jaunimo mimikų. Bendraudamas su pažįstamais, dažnai girdžiu jų pasisakymą, kad norėtų apsilankyti pas psichologą, bet iškelia sau klausimą, o ką pasakys mano tėvai ir draugai?
Pasak psichologės Lauros Nemiro, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės bijo lankytis pas psichologą, yra nežinia. Žmonės nežino, kas yra psichologas ir kaip jis dirba. Taip pat žmonės gali bijoti, kad psichologas jų nesupras, nuvertins, kažkam papasakos apie tai, kas buvo atvirai papasakota. Yra nemaža baimė pasirodyti nesveikam, nes ši baimė kyla iš seniau nusistovėjusios nuomonės, kad jei lankaisi pas psichologą, tau „negerai su galva“. Kartais yra bijoma, kad psichologas turi kažkokių ypatingų galių ir „gali pamatyti mane kiaurai ar net pradėti mane valdyti“. Nereta baimė yra būti silpnam prieš kitus ar net prieš patį save. Jei kreipiuosi į psichologą, reiškia, nesugebu savo problemų išsispręsti pats. Tikriausiai galima būtų rasti dar ne vieną priežastį, dėl ko yra bijoma kreiptis, tačiau labiausiai gaila, kad ši baimė kartais tampa stipresnė už galimybę sau padėti.
Psichologo darbas yra platus ir įvairiapusis. Pradedant nuo nevertinančio, nekritiško ir nesmerkiančio išklausymo iki informavimo ir mokymo. Psichologas gali padėti sumažinti ar net įveikti baimes, nerimą, liūdesį, depresiją, panikos atakas. Taip pat gali padėti labiau pažinti save, suprasti ir atpažinti savo jausmus, juos reikšti, keisti klaidingą mąstymą, netinkamą elgesį, padėti spręsti tarpasmenines problemas, padėti rasti ar priimti reikiamus sprendimus ar spręsti konfliktus. Jeigu yra reikmė, gali atlikti psichologinius testus ar įvertinimus.
Klaipėdos rajone jau antri metai vykdomas projektas „Kompleksinės paslaugos šeimai“ Nemokamomis ir ilgalaikėmis psichologo konsultacijomis gali pasinaudoti ir jauni žmonės, moksleiviai. Išsamesnė informacija dėl konsultacijų teikiama tel. tel. 8 608 65854 (projekto veiklų koordinatorė Šarūnė Petruškevičienė), el. p. paslaugos.seimai@gmail.com.
Asmeninė patirtis
Metus lankausi pas psichologę ir galiu pasakyti, jog nejaučiu jokios gėdos. Manau, tai kaip tik parodo žmogaus brandumą, kuris geba rūpintis ne tik fiziniu kūnu reikalui esant. Kodėl vis dažniau girdime, kad fizinius negalavimus lemia mūsų nesutvarkytos mintys? Išmokau pamatyti tai, ko negebėjau įžvelgti savarankiškai ilgą laiką ir kokios mano jausmų ir elgesio priežastys. Nuolatos dirbdamas su specialistu ir savimi po kiek laiko pradedi suvokti, kaip pasikeičia požiūris į problemas, save ir aplinką. Svarbiausia kalbėtis, nes kalbant įmanoma į daugumą dalykų pažiūrėti kitaip. Svarbu negalvoti, kad psichologas už tavo problemas ir pasirinkimus privalo prisiimti atsakomybę. Jis gali tik padėti analizuoti viską kitomis akimis ir išklausyti, o tada po pasikalbėjimo galvoti apie savo tolimesnę ateitį ir sprendimus.
Labai gaila, kad daugelio žmonių galvose yra nusistovėjęs kritiškas požiūris ir baimė lankytis pas psichologus. Nebūtina stengtis pakeisti kitų mąstymo, bet svarbu susimąstyti apie save, ar kankinanti tyla ir minčių perteklius padės įveikti skaudulius. Nėra gėda jaustis silpnam ar ieškoti pagalbos. Mano nuomone, didžiausia silpnybė yra slėpti savo jausmus ir matyti, kaip greitai gali nusiristi į miglą, iš kurios būna sunku išsikapstyti.
Danielius EINIKIS
Jaunųjų korespondentų klubo narys
