Kolekcininko eksponatuose – Lietuvos pašto istorijos epizodai

Atvirukas, kuriam apie 40 metų, – kolekcininkui R. Juciui pats mieliausias. Pats nei laiškų, nei atvirukų ranka sako nerašantis gal du dešimtmečius. „Paskutinį ranka rašytą atviruką gavau per praėjusias Kalėdas. Jį atsiuntė… Gargždų krašto muziejus“, – šypsojosi sveikinimą prisiminęs parodos „Iš Lietuvos pašto istorijos“ autorius.

„Rašykite laiškus. Po 100 metų kažkam bus įdomu“, – Gargždų krašto muziejuje tarstelėjo vienas parodos „Iš Lietuvos pašto istorijos“ atidarymo dalyvis. Kolekcininko Raimundo Juciaus eksponatų paroda, kurioje pristatoma dalis jo sukauptų atvirukų, vokų, fotografijų, telegramų iš skirtingų laikotarpių, apimančių visą XX amžių, veiks iki gegužės 26 d.

„Simboliška, kad paroda apie paštą atidaryta pastate, kuriame tarpukariu veikė Gargždų paštas. Jo viršininkas buvo Juozas Triušys, – susirinkusiesiems į kolekcininko R. Juciaus parodos „Iš Lietuvos pašto istorijos“ atidarymą priminė Gargždų krašto muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė. – Pašte žmonės ne tik atsiimdavo pašto perlaidas, išsiųsdavo atvirukus, atvirlaiškius, bet tai buvo ir visuomenės susitelkimo vieta, kur galėjo pabendrauti su pažįstamu, sužinoti naujienas ne tik iš Lietuvos, sostinės, bet ir viso pasaulio.“

Parodos autorius R. Jucius prisipažino specialiai nerenkantis vien su paštu susijusių eksponatų, tačiau jie yra dalis to, kas sukaupta nuo vaikystės. Kolekcionavimu jis užsikrėtęs nuo vyresnių draugų, kurie daugiau kaip prieš 40 metų, kai buvo griaunami Gargždų J. Basanavičiaus gatvės (anuomet – Komjaunimo – aut. pastaba) mediniai namai, į savo namus tempė ir rastus šalmus, ir senovines monetas. Kolekcijoje R. Juciui mieliausias – Naujųjų metų atvirukas, kuriam apie keturiasdešimt metų.

Gargždų krašto muziejaus kuratorė Regina Šiurytė-Šimulienė teiravosi, ar vaizdas, ar turinys kolekcininkui labiausiai kelia smalsumą, kai eksponatas patenka į rankas. „Taip, iš karto žvilgteliu į antrąją pusę, kas kam ką siuntė. Jei pamatau pavardę, ieškau apie tą žmogų informacijos internete. Ir būna, kad randu. Įdomu, kai kam dedikuota“, – prisipažino R. Jucius, feisbuke sukūręs paskyrą „Sveikinimai iš praeities“, kurioje daug įvairiausių atvirukų.

Parodoje „Iš Lietuvos pašto istorijos“ eksponuojami ne tik atvirukai ir seni laiškai, bet ir 1938 m. išleista Leonardo Dargio patarimų knyga „Prekybinė korespondencija. Vadovėlis mokyklai ir gyvenimui“. Kadangi XX a. 3–4 deš. laiškai buvo kasdienybė, nemokantiems jų rašyti buvo leidžiami vadovėliai. Juose negailėta patarimų, kaip rašyti ir asmeninius laiškus, kuriuose ko nors prašoma, atsiprašoma, pranešamos žinios apie piršlybas ar tuoktuves ir kt.

Eksponuojami ir atvirlaiškiai, kuriuos emigravusieji į Ameriką siuntė namiškiams. Jų buvę galima įsigyti pačiame garlaivyje su jo vaizdu. Atvirlaiškiai keliaudavo į Lietuvą kelis mėnesius. Jie, kaip ir išvykusiųjų laiškai, kartais vieninteliai galėję paliudyti, kad žmogus gyvas.

Įvairiomis progomis buvo siunčiami atvirukai su miestelių vaizdais. Jie supažindindavo adresatus su skirtingais Lietuvos regionais. Atvirukai su ryškiausiomis istorinėmis asmenybėmis turėjo skatinti lietuvių sąmoningumą ir patriotiškumą.

Išradus telegrafo aparatą, kurį sukonstravo amerikietis Samuelis Morzė, pradėtos siųsti telegramos. Iš Vilniaus į Peterburgą pirmoji telegrama pasiųsta 1859 m. Gargždų krašto muziejuje galima pamatyti vokišką 1909 m. telegramą, skirtą jaunavedžiams.

Parodoje atsispindi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinis skrydis per Atlantą. Vienas iš jo tikslų – atskraidinti į Lietuvą laiškus. Po tragedija tapusio skrydžio maišas su laiškais buvęs pargabentas į Kauną. Centriniame pašte laiškai pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Kitoje ekspozicijų salėje – sovietmetį primenantys laiškų vokai, ant kurių vaizduojami didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčių fragmentai. Vokų dekoravimo tradiciją tęsiama ir 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

R. Jucius, gargždiškis kolekcininkas, aktyviai besidomintis Gargždų krašto istorija, pernai muziejuje buvo surengęs tarpukario atvirukų parodą, kurioje eksponuota net 300 eksponatų. Muziejaus darbuotojai dėkingi, kad visuomeniškas žmogus noriai ir neatlygintinai skolina eksponatus muziejaus ekspozicijoms, parodoms, dalijasi sukaupta istorine medžiaga.