Konferencijoje – apie socialinio ir emocinio ugdymo svarbą

Gargžduose vykusioje konferencijoje apie rajono Savivaldybės institucijų lyderių bendradarbiavimą įgyvendinant socialinio ir emocinio ugdymo programas dalyvavo Tarybos nariai, mokyklų pedagogai, seniūnai, bendruomenių vadovai. Susirinkusieji aptarė socialinio ir emocinio ugdymo programų rezultatus, problemas bei jų sprendimo būdus. Pranešėjai akcentavo, jog šis ugdymas turi įtakos patyčių mažėjimui, mokinių akademiniams pasiekimams, tobulina mokinių bendravimo įgūdžius su bendraamžiais, mokytojais, ugdo empatiją, pilietiškumą, didina atsparumą žalingiems įpročiams.

Nemažėja galvojančiųjų apie savižudybę

Renginį pradėjusi rajono Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė teigė, jog tai pirmoji konferencija, kurioje dalyvavo rajono politikai, pedagogai, bendruomenių vadovai, seniūnai – visi, neabejingi vaikų ir paauglių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui. Susirinkusiuosius pasveikinusi rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė kalbėjo, kad socialinis ir emocinis ugdymas – mokinio sėkmės garantas mokykloje ir gyvenime.

„SEU tai procesas, kurio metu mokiniai ir suaugusieji įgyja žinias, nuostatas ir įgūdžius, susijusius su pagrindinėmis jo sritimis: savimone, savitvarda, socialiniu sąmoningumu, bendravimo ir atsakingų sprendimų priėmimo įgūdžiais. SEU sistema unikali tuo, kad įtraukia į ugdymo procesą tiesiogiai su ugdymu nesusijusias įmones, įstaigas, organizacijas, skatina socialinę atsakomybę, telkia ne tik mokyklos, bet ir vietos bendruomenes, kitas suinteresuotas institucijas ar asmenis“, – ištrauka iš SEU memorandumo „Mums rūpi kiekvienas vaikas“.

Rajono Savivaldybės Visuomenė sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė pateikė tyrimo rezultatus, atspindinčius rajono mokinių elgseną. Ji pasakojo, kad mokinių sveikatos tyrimai buvo atlikti 2008 m., 2011 m. ir 2014 m. Pranešėjos teigimu, didėja vaikų fizinis aktyvumas. „Fiziškai aktyvūs vaikai mažiau linkę rūkyti“, – akcentavo N. Tarvydienė. Tyrimo duomenimis, rūkančių vaikų mažėja. Kitas rizikos veiksnys – alkoholio vartojimas. Pasak pranešėjos, Lietuvoje gyventojams nuo 15 m. absoliutaus alkoholio 2013 m. teko po pusantro kibiro. „Alkoholio vartojimas – svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso, kaip elgiasi visuomenė“, – teigė ji.

Pasak N. Tarvydienės, vaikų saugumas, savijauta, psichinė sveikata gerėja, bet nemažėja galvojančių apie savižudybę.

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios policijos nepilnamečių reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Diana Pipirienė, pateikusi vaikų ir paauglių nusikalstamumo analizę, teigė, jog visko pradžia – vaikystėje.

Įskaudina ir mokytojai

Socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) instituto direktorė dr. Daiva Šukytė pristatė mokyklos aplinkos, mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų tyrimo rajono mokyklose rezultatus. Instituto inicijuotas tyrimas atliktas siekiant įvertinti mokyklų bendruomeniškumą, saugumo koeficientą, atskleisti pasitenkinimą mokykla ir klase, nustatyti personalo pasitenkinimą

„Psichikos sveikata – nauja kultūra. Tai nėra medikų reikalas. Tai švietimo, socialinės apsaugos, darbdavių ir bendruomenės klausimas“, – kalbėjo L. Slušnys, VšĮ Lions Quest Lietuva“ direktorius, vaikų ir paauglių psichiatras.

darbu, įvertinti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, atskleisti mokymo ir mokymosi sąlygas bei kita. Tyrimas davė daug rezultatų apie nusikalstamumo, savižudybių, patyčių mažinimą. Pranešėja pateikė duomenų, kiek mokyklose skiriama dėmesio SEU.

Kokie santykiai tarp vaikų? Pradinukai atviri. I–II klasių 69,9 proc. vaikų sakė, kad jie erzinami, užkabinėjami bendraamžių. 39 proc. atsakė, jog suaugusieji su jais elgiasi nemaloniai. Tiriant socialinį sąmoningumą, paaiškėjo, jog apie 80 proc. šio amžiaus vaikų empatiški, o 18 proc. to stokoja. Savitvardos rezultatas: 56 proc. išlieja pyktį bardamiesi.

Tyrimų duomenimis, vaikų tarpusavio santykiai prastėja V–VIII klasėse. „IX–XII klasėse atsiranda kritinis mąstymas ir santykiai gerėja. Pranešėja akcentavo, kad reikia tobulinti socialines ir emocines kompetencijas kaip svarbius gyvenimo dėmenis. Jos teigimu, kiekvienam vaikui reikia suaugusiojo, į kurį galėtų atsiremti. D. Šukytė akcentavo auklėtojo svarbą mokinių saugumui, savijautai. „Tie, kurie turi nors vieną žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti, yra empatiškesni“, – akcentavo ji. Tyrimai rodo, kad 72,1 proc. aukštesniųjų klasių mokinių nėjo į mokyklą bijodami, kad juos įskaudins. D. Šukytė kalbėjo, jog 23,6 proc. vaikų buvo įskaudinti bendraamžių ir tiek pat užgauti mokytojų. „Socialinis ir emocinis ugdymas – įrankis, kaip bendrauti su kitais, tvardytis“, – aiškino pranešėja.

Kurti gerą aplinką mokykloje

R. Sirutienė pasakojo apie SEU raidą rajono ugdymo įstaigose. Ji vyksta nuo 2008 m. Rajono mokyklose vykdomos SEU programos, kurios remiasi į mokinių savitvardos, savimonės, socialinio sąmoningumo, bendravimo įgūdžių ugdymą bei mokymą, kaip priimti atsakingus sprendimus. SEU sėkmės komponentai – nuoseklūs užsiėmimai mokiniams, savanorystė, šeimos ir bendruomenės įtraukimas bei geros aplinkos mokykloje kūrimas. R. Sirutienė džiaugėsi, kad rajono Savivaldybė finansavo SEU programų įgyvendinimą rajono mokyklose.

Pastebėti nelaimingą vaiką

VšĮ „Lions Quest Lietuva“ direktorius, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys akcentavo, jog be psichikos sveikatos negali būti normalios fizinės sveikatos: „Emocinis, dvasinis atsparumas – psichinė sveikata, padedanti patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi pasitikėjimas savimi, tai gebėjimas daryti sprendimus ir atsakyti už juos.“

L. Slušnys teigė, jog be mokytojų dėmesio geros mokinių psichikos sveikatos nepasieksime. „Tik 20 proc. tų, kurie bandė žudytis, kreipėsi pagalbos. Kiti – šalia, ir tikisi mūsų pagalbos, – kalbėjo jis. – Kasmet palaidojame vidutiniškai apie 1000 savižudžių. Per 25 m. nusižudė apie 800 vaikų, kuriems nebuvo aštuoniolikos. Tai nesiliaus, jeigu nepastebėsime sutrikusios psichikos sveikatos.“

Jo teigimu, suaugusieji turi atpažinti, gebėti valdyti emocijas ir to išmokyti vaikus. „Vaikas juk negali išmokyti valdytis klykiantį tėvą, – sakė L. Slušnys. – Suaugusiųjų rūpestis elgtis etiškai ir atsakingai.“

L. Slušnys pagyrė rajono Savivaldybę, kuri kasmet skiria lėšų, įsiklauso, ką daro bendruomenė. Pasak jo, SEU – tai procesas, kai vaikai ir suaugusieji ugdo esmines socialines ir emocines kompetencijas. Taigi nuo visų pastangų priklausys, ar vaikai augs laimingi.

Konferencijos pabaigoje renginio dalyviai pasirašė SEU memorandumą „Mums rūpi kiekvienas vaikas“, kurio pagrindinis tikslas – socialinio ir emocinio ugdymo sistemos įsisavinimas ir tobulinimas.