Koronaviruso pandemija įšaldė pomėgį keliauti: grįžusieji Tėvynėn kraštiečiai jaučiasi saugiau
Akimirksniu sustojęs pasaulis bene labiausiai smogė turizmo sektoriui. Keliauninkai, išgraibstę paskutines vietas lėktuvuose, keltuose, grįžo namo izoliuotis, o kelionių agentūros užsidarė. Verslininkė, Klaipėdos rajono veiklių moterų sambūrio pirmininkė Genovaitė SINSKIENĖ su vyru Kęstučiu jau septynias žiemas praleisdavo Tenerifėje, tačiau šįkart, pasinaudoję paskutinių skrydžių galimybe, grįžo į Lietuvą. Gargžduose įsikūrusios kelionių agentūros „Tavo turas“ vadovė Gintarė PUČKORIENĖ teigia, kad turizmo sektorius išgyvena nuosmukį nuo pat koronaviruso protrūkio Kinijoje pradžios.
Verslininkų šeima skrydyje iš Tenerifės į Rygą laikėsi visų higienos taisyklių, o kaukes, kurių saloje nebuvo įmanoma nusipirkti, gavo iš Tenerifės statybininkų. Dar būdami Tenerifėje ir stebėdami Italijos įvykius, Genovaitė ir Kęstutis Sinskai matė, kaip sveikatos įstaigoms trūksta plaučių ventiliavimo aparatų. Šeima norėjo asmeniškai prisidėti kovoje su koronavirusu, tad vieną aparatą padovanojo Klaipėdos universitetinei ligoninei.
Tenerifėje kaustė nerimas
Verslininkė G. Sinskienė pasakojo, kad dar vasario viduryje su anūkais skrido slidinėti į Austriją, tuomet koronaviruso grėsmė dar nealsavo į nugaras. „Kai Tenerifėje dėl susirgusio COVID-19 turisto buvo izoliuotas vienas viešbutis, iškart operatyviai sureaguota. Situacija nekėlė nerimo, juolab kad pandemija dar nebuvo paskelbta, o Kinija juk labai toli…“ – pasakojo Genovaitė. Tačiau jau kovo 11-ąją, kai verslininkai skrido į Tenerifę, viskas kardinaliai pasikeitė. „Skrydis buvo per Daniją, kai joje išlipome, supratau, kad papuolėme. Oro uostas buvo pakankamai tuščias, nors anksčiau čia visada būdavo dideli žmonių srautai, vykdavo daug jungiamųjų skrydžių“, – pastebi pašnekovė.
Pasak jos, nuskridus į Tenerifę įvykiai pradėjo rutuliotis žaibišku greičiu. Italijoje, Ispanijoje masiškai daugėjo sergančiųjų, padėtis tapo kritinė. „Nerimą kėlė tai, kad esame saloje, mes joje – tik laikini gyventojai. Ispanų kalbą mokame minimaliai, susikalbėti galime nebent teniso aikštelėje (tenisas – sutuoktinių pomėgis – aut. past.). Tenerifėje dirbantys gydytojai pradėjo karantinuotis, izoliuotis. Iš žemyninės šalies dalies pagalbos nesitikėjome, nes ten situacija dar prastesnė. Įsigyti dezinfekcinio skysčio ar kaukių buvo neįmanoma. Jautėmės labai nesaugiai“, – prisimena Genovaitė, kuri, atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes, vos tik atvykusi į Tenerifę planavo, kaip iš jos išvykti. „Kovo 22 d., kai saloje jau beveik nebebuvo turistų, Latvija organizavo grįžtamąjį skrydį į Rygą, ir mes pasinaudojome ta galimybe. Respiratorius skrydžiui gavau iš Tenerifėje dirbančių lietuvių statybininkų. Lėktuve, kuriame buvo koks 170 keleivių, tik mes su vyru ir dar pora žmonių buvo su kaukėmis. Likusieji (net lėktuvo įgula!) buvo be jokių apsaugų. Žmonės valgė, šnekučiavosi. Buvo keista stebėti tokį vaizdą. Rodos, pandemijos nė nebūta. Mes visą laiką, kol keliavome atgal namo, kol buvome skrydyje, laikėmės visų higienos taisyklių, net nevalgėme“, – neeiliniais išgyvenimais dalijosi verslininkė. Ji neabejoja, jog daugelis žmonių ilgą laiką neįvertino situacijos rimtumo, galbūt nesekė pakankamai informacijos, kas dedasi Italijoje, Ispanijoje.
Įpareigos didesnės baudos
Šiuo metu Genovaitė su vyru yra saviizoliacijoje, maisto atveža ir prie durų palieka vaikai, susimojuoja tik per langą. „Saugausi ne tik dėl savęs, bet svarbiausia – dėl kitų, juk aš nežinau, skrydžių buvo nemažai, galbūt aš sergu. Todėl būtina elgtis sąmoningai, atsakingai. Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema veikia gerai, dirba profesionalūs medikai, tačiau jei mes nesilaikysime karantino, tai patys ją sugriausime“, – įsitikinusi G. Sinskienė. Ji neslėpė apmaudo, kad dalis grįžusių emigrantų elgiasi visiškai neatsakingai. Dar atsiranda ir tokių, kuriems neįtinka Savivaldybės suteiktos patalpos saviizoliacijai ar maistas. „Kažkokie nesusipratėliai dar kalba apie varžomas teises, tačiau patys žmonės nesupranta būtent savo atsakomybės, nevykdo savo pareigų, yra per daug išlepę. Juk reikia pagalvoti ir apie senelius, tėvus, medikus, kitus aptarnavimo sferos darbuotojus, kurie kasdien rizikuoja, ne tik apie save“, – nuomone dalijosi Veiklių moterų sambūrio pirmininkė.
Pasak G. Sinskienės, Tenerifėje įvedus karantiną buvo žymiai griežtesnės sankcijos nesilaikantiesiems taisyklių. Sunkiausia buvo suvaldyti turistus, atvykusius iš Anglijos ir Italijos. Tačiau kai jie išsivažinėjo, vietiniai buvo labai drausmingi, sąmoningi. Jei būdavo pastebima, kad sutuoktiniai eina drauge į parduotuvę, iškart prisistatydavo policija, o ten bauda siekia 3 000 eurų. Jei kaimynai išleidžia vaiką į bendrą kiemą – bauda 600 Eur. „Todėl incidentų buvo labai mažai, sąmoningai laikomasi tvarkos. Miestelyje, kuriame gyvenome, daug prancūzų, belgų, vokiečių – visi labai atsakingi. Tai sužavėjo. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje jau įvedamos griežtesnės baudos“, – sakė verslininkė.
Parėmė ligoninę
Genovaitė priklauso Klaipėdos apskrities „Lions“ moterų klubui „Smiltė“, kuris Klaipėdos universitetinei ligoninei padovanojo 5 plaučių ventiliavimo aparatus, 1 iš jų finansavo Genovaitės ir Kęstučio Sinskų šeima. „Dar būdama Tenerifėje ir stebėdama Italijos įvykius, mačiau, kaip trūksta plaučių ventiliavimo aparatų. Nors tada Lietuvoje sergančiųjų dar buvo tik vienas kitas, norėjome asmeniškai prisidėti, kol dar buvo įmanoma įsigyti ventiliavimo aparatų“, – kalbėjo ligoninę parėmusi verslininkė.
Veiklios moters nuomone, koronaviruso situacijoje visi moka kritikuoti valdžios veiksmus, reikalauti, reikšti savo nepasitenkinimą, tačiau dabar svarbiausia ne rietenos, o kiekvieno supratingumas, pamąstymas, kaip galima padėti, kaip kuo greičiau įveikti viruso negandą.
„Nesvarbu, ar finansinis, ar moralinis indėlis. Tačiau svarbu nebūti abejingiems. Suvokti, kad tik vienas kitam padėdami mes įveiksime ir šią negandą“, – įsitikinusi Genovaitė.
Verslui smogė iškart
Kelionių agentūros „Tavo turas“ vadovė G. Pučkorienė „Bangai“ pasakojo, kad vos tik prasidėjo koronaviruso protrūkis Kinijoje, iškart pajuto poveikį turizmo verslui. „Pasaulis globalus, gargždiškiai nekeliauja vien tik iki Vilniaus ir atgal. Sumažėjo perkamų bilietų skaičius, pasipylė atšaukiamos konferencijos dėl Kinijos miestų izoliacijos. Koronaviruso banga pamažu pradėjo ristis per Europą. Vasarį jau labai ryškiai pajutome kritimą: tiek pelno, tiek pajamų aspektais. Visas turizmo sektorius jau buvo COVID-19 gniaužtuose, tačiau apie tai niekas garsiai nekalbėjo, juk pradžioje ir Lietuvoje raginimas izoliuotis, likti namuose daliai gyventojų atrodė juokingas.“
Kaip turizmo sektoriaus griūties datą G. Pučkorienė įvardija dar kovo 12 d. Tuomet visi planuoti Lietuvos vežėjų užsakomieji skrydžiai buvo atšaukti. Pasipylė begalė problemų: dėl kelionių atšaukimo ir datų perkėlimo, pinigų grąžinimo ir pan. Pirmiausia reikėjo pasirūpinti grįžimu tų, kurie atostogavo. „Juk dalis buvo įsigiję kelialapius ir tuo metu poilsiavo. Vyriausybės pagalba buvo organizuojami specialūs skrydžiai, tačiau reikėjo įdėti labai daug darbo, kad reikalinga informacija pasiektų mūsų žmones, kad jie galėtų saugiai grįžti namo. Tėvynėn pradėjo veržtis ir daug emigrantų. Jie ir iki šiol grįžta keltais“, – sako „Tavo turas“ vadovė G. Pučkorienė.
Vieni bijojo, kiti drąsiai keliavo
Gintarė pastebi, kad Europoje plintant koronavirusui išryškėjo dvi keliautojų grupės: vieni labai bijojo, kur nors skristi, stengėsi apsidrausti visais įmanomais būdais, o kiti priešingai – nesureikšmino galimos COVID-19 grėsmės. „Visus įspėdavome, patys poilsiautojai apsispręsdavo. Paskutiniu metu buvo siūlomi kelialapiai už pakankamai nedideles kainas, dalis žmonių jas noriai pirko, nepaisydami koronaviruso plitimo“, – pastebėjo pašnekovė.
„Tavo turas“ agentūroje dirbo 2 nuolatinės darbuotojos. Viena pasinaudojo galimybe ir prižiūri per karantiną savo vaikus. Aš tokios galimybės neturiu, nors su vyru auginame dvejų metų dvynius, tačiau jie nelanko darželio, tad jų prižiūrėti per karantiną mes teoriškai neturime galimybės. Tai įstatyminė spraga“, – neabejoja G. Pučkorienė.
Ji sako, nors situacija sudėtinga, rankų nenuleidžianti: „Kaip ir kiekviena atsakinga šeima, taip ir atsakingas verslas turi savų saugiklių. Nėra taip, kad per vieną mėnesį viskas sugrius. Tačiau, žinoma, kelionių verslui prireiks žymiai daugiau laiko ir pastangų, kad jis atsigautų. „Ryanair“, „Wizzair“ ir kt. skrydžius atšaukė iki liepos mėnesio.“ Tačiau Gintarė atvira, kad ir kaip sunku, nėra kada depresuoti: reikia padaryti daugybę darbų, juolab kad šeima augina tris vaikus. „Žinoma, būna silpnumo akimirkų, tačiau gelbsti nuolatinis darbas, žmonėms teikiama neatlygintina pagalba“, – pasakojo Gintarė. Ji sakė, jog bandys naudotis Vyriausybės siūloma parama verslui, tačiau taip pat neabejoja, jog nė viena verslo sritis iš krizės neišbris tol, kol nepradėsime vieni kitų saugoti.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumų nuotr.
