Kova dėl Klaipėdos – skaitančiam lankytojui
Europos krepšinio čempionato transliuojamos varžybos ir vasariškas praėjusio penktadienio pavakarės oras, matyt, persvėrė gargždiškių smalsumą ateiti į Gargždų kultūros centre atidaromą parodą „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtoje kilnojamoje parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius.
„Tokiai parodai atsirasti vienas iš stimulų buvo tai, kad 2013-uosius Seimas paskelbė Klaipėdos krašto atgavimo metais. Tai labai svarbu, nes prieš dvidešimt metų, kai pradėjome skleisti žinią apie Klaipėdos sukilimą, dar buvo daug abejonių dėl jo aplinkybių, vertės. Dabar jau įsitikinta, kad tai buvo ir ypatingos politinės diplomatijos pavyzdys“, – parodos „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“ atidaryme kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys. Jis pasidžiaugė, kad parodos medžiaga suguls į atskirą leidinį, kuris pasirodys dar šį rudenį.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė akcentavo, kad didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt. Jų ryžtinga, iki šiol dar nepakankamai įvertinta veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą. „Ši paroda skirta skaitantiems žmonėms, nes reikia įsigilinti į pateiktus dokumentus, kuriuos galima suvokti, tik atidžiai perskaičius“, – atkreipė dėmesį muziejininkė Z. Genienė.
Kilnojamosios parodos, kuri metų pradžioje pirmiausia buvo eksponuojama Lietuvos Seime, o paskui keliavo po visą Vakarų Lietuvą ir jau antrą kartą aplankė Gargždus, atidarymo ceremonijoje praėjusį penktadienį dalyvavo tik keletas kultūros, vietinės žiniasklaidos atstovų, o parodos akademinę rimtį sušvelnino vokalinio ansamblio, vadovaujamo Reginos Česnauskienės, nuoširdžiai atliekamos dainos.
