Kovos su nusikaltimais užduotį komisaras priskiria ir visuomenei
Šiemet Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate skelbiama otimistiška statistika – nusikaltimų užregistruota 343, o tai yra 130 mažiau nei pernai per penkis mėnesius. Klaipėdos rajono PK viršininkas Raimondas Vaitkevičius tiki, kad rezultatų duoda ir sutelktas kolektyvo darbas, ir centralizuotas reagavimas į iškvietimus. Šiuo metu naują, bet viltingą centralizaciją išgyvena komisariato kriminalistai. Tačiau vien policijai nusikaltėlių gaudynių R. Vaitkevičius užkrauti nelinkęs. „Visuomenė pati turi aktyviai bendradarbiauti su policija. Kito kelio nėra“, – interviu „Bangai“ kalbėjo komisaras.
Apsilankė seniūnijose
– Oficialiai komisariato viršininku tapote prieš mėnesį. Ar darbuotojai iš Jūsų išgirdo ne tik pagyrimų, bet ir naujų reikalavimų?
– Kol vadovavau rajono PK Kriminalinės policijos skyriui, su kolektyvu visada rasdavome bendrą kalbą. Randame ją ir dabar. Žinoma, tenka ir pasibarti, ir pagirti, bet kolektyvas tikrai subrendęs ir nereikia kiekvieną dieną priminti funkcijų. Tačiau stengiuosi kolektyvą labiau įtraukti į diskusijas sprendžiant darbo problemas, priimant sprendimus. Jiems nėra kada atsipalaiduoti – kasdien rašomi pareiškimai, spaudžia terminai, yra kiekvieno padalinio vadovų kontrolė. Vasarą darbo krūvis įprastai dar išauga.
– Dėmesio skiriate bendravimui su visuomene – inicijuojate susitikimus su visų 11 seniūnijų seniūnais ir seniūnaičiais. Kokių pageidavimų išgirdote?
– Tokie susitikimai išties naudingi. Šią savaitę apsilankėme Endriejave, vėliau planuojame susitikti su paskutiniosios – Veiviržėnų – seniūnijos atstovais. Su jais aktyviai diskutuojame nusikaltimų mažinimo temomis, žmonės išsakė savo problemas, turi minčių, idėjų. Gerai, kad tiek seniūnai, tiek seniūnaičiai supranta, jog policijos pareigūnų skaičius ribotas, jog dirbame pagal nustatytus prioritetus. Prašymai daugumoje seniūnijų panašūs, susiję su saugaus eismo užtikrinimu, naujų kelio ženklų statymu ar koregavimu, jaunimo susibūrimo vietų kontrole ir pan.
Ir ateityje skirsiu daug laiko bendravimui su visuomene. Aktyvinsime žmones, skatinsime teikti informaciją policijai apie blogą elgesį, įtartinus asmenis, pažeidimus. Visuomenė turi persiauklėti ir suprasti, kad viena policija visų problemų neišspręs.
Naujovė – bendruomenės pareigūnas
– Anksčiau Klaipėdos rajono PK akcentuotas seniūnijose dirbančių apylinkių inspektorių trūkumas. Kokia situacija šiuo metu?
– Trūkumo nebėra, visos pareigybės sukomplektuotos. Daugiausia – trys apylinkės inspektoriai – aptarnauja didžiausią Gargždų seniūniją, po du – Sendvario, Priekulės. Beveik visose seniūnijose yra po 1–2 apylinkių inspektorius, o seniūnai ir seniūnaičiai visur (su nedidelėmis išimtimis) teigiamai vertina šių pareigūnų darbą. Tarp jų ryšys yra. Tačiau ne visur įmanoma spėti – vienus piktina palaidi šunys, kitus – pro draudžiamus ženklus važiuojantis transportas ir pan.
Policijoje atsiras dar viena naujovė – bendruomenės pareigūnas. Etatas jau įsteigtas, o pareigūnas taps tam tikru ryšininku tarp policijos ir rajono bendruomenių, siūlys joms įvairias prevencijos programas, dalyvaus susirinkimuose, turės išreikšti policijos poziciją. Kitaip tariant – prisidėti prie gyventojų sutelktumo. Dabar ieškome tinkamo darbuotojo.
– Ne kartą teko išgirsti nuomonių, kad pravažiuojantis policijos patrulių automobilis vėlų vakarą ar naktimis – retas reiškinys. Ar šiltuoju metų laiku stiprinamas patruliavimas?
– Rajono centre Gargžduose policijos pastaruoju metu tikrai daugiau, o atšilus orams penktadieniais pareigūnai patruliuoja ir pėsčiomis. Ypač daug dėmesio skiriame nepilnamečių kontrolei – inspektorės penktadieniais dirba skirtingose rajono vietovėse ir su apylinkės inspektoriais lankosi jaunimo būriavimosi vietose.
Tačiau jokia naujiena, kad jaunimas dažnai buriasi privačiose teritorijose, pirtyse ir pan. Jose irgi apsilankome. Kartą į tokią vietą nusivežėme pirties šeimininką ir tėvų atstovą – vaizdas nebuvo pats geriausias. Visgi privati teritorija turbūt yra mažesnė blogybė nei ta, kad tėvai išvis nežino, kur jų vaikas. Tokiais atvejais kai kurie tėvai atvažiuoja atžalų pasiimti. Priešingu atveju pasitaiko, kad iš pirčių per gyvenvietes eidami neblaivūs jaunuoliai įgauna drąsos sulaužyti suolelį, apversti šiukšlinę ir pan. Stengiamės tam užkirsti kelią.
Reforma neaplenkė kriminalistų
– Lietuvoje vykdoma kriminalinės policijos biuro reforma neaplenks ir rajono PK. Visuomenėje jau spėjo pasklisti gandas, kad Gamyklos gatvėje Gargžduose neliks kriminalistų. Kokia iš tiesų bus reforma?
– Reforma siekiama centralizuoti kriminalinės žvalgybos vykdymą. Iki šiol daugumoje komisariatų tyrėjai atliko ir ikiteisminius tyrimus, ir vykdė žvalgybą. Tačiau natūralu, kad geriau savo darbą atlikti gali kažkurios nusikaltimų tyrimų srities specialistai. Apskrityse atsiras padaliniai, kuriuose pareigūnai kriminalinę žvalgybą vykdys pagal organizuoto nusikalstamumo, turtinių nusikaltimų, ekonominių nusikaltimų ir ieškomų asmenų bylas. Tokį poreikį diktuoja ir laikas – minėtų pobūdžių nusikaltimai vykdomi ne rajono, o šalies ar net tarptautiniu mastu. Centralizuotai dirbančios tyrėjų grupės kartu aiškinsis rezonansinius nusikaltimus ar esant reikalui didesnėmis pajėgomis susitelks į kažkurį probleminį rajoną.
Noriu pastebėti, kad rajone mes jau anksčiau buvome atskyrę tyrėjų funkcijas. Tiesiog matėme, kad žvalgai negali būti apkrauti papildomu darbu.
Į specializuotus padalinius turėsime atiduoti 7 mūsų etatus. Tačiau jie dirbs mūsų PK ir realiai darbuotojų skaičiumi neturėtume nukentėti. Reforma bus baigta rugsėjo 1 d.
Dabar rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje yra 38 etatai, o realiai dirbančių – 29. Mums trūksta 9 darbuotojų ir tai jaučiame. Vasarą tyrėjui vienu metu tenka nagrinėti apie 25 bylas, žiemą – 18–20. Apkrova tikrai didelė.
– Kokie specializuoti nusikaltimai vyrauja Klaipėdos rajone?
– Organizuotų grupuočių Klaipėdos rajone nėra – nebe tie laikai. Tačiau yra asmenų, kurie gyvena rajone, bet dalyvauja organizuotų grupių veikloje Lietuvos mastu. Viena didžiausių bėdų – vagystės iš statybviečių ar gyvenamųjų namų. Pernai sulaikėme du Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojus, kurie vagystes iš namų naktimis vykdė visoje Lietuvoje. Jie anksčiau buvo sulaikyti Šiauliuose, Telšiuose, Kaune ir kt. Tad tokius pažaboti galima tik dirbant centralizuotai.
Išskirti reikia ir vagystes iš automobilių pajūrio ruože Karklėje. Tačiau kol neįrengtos saugomos aikštelės, tol problemą išspręsti sudėtinga. Susitikime su Kretingalės seniūnu iškėliau idėją pakelėse statyti informacinius stendus su perspėjimu, o tekstą išversti į anglų, rusų kalbas. Tačiau baiminamasi, kad tai pakenks rajono reputacijai. Deja, ir be to netrūksta žmonių, kurie greičiausiai nebenori grįžti į Lietuvos pajūrį. Pavyzdžiui, kai apvagiami užsieniečių ar prie jūros atvykusių vestuvininkų automobiliai.
– Neseniai galutinai įgyvendinta vieningo patrulių pajėgų valdymo reforma, kai į iškvietimą vyksta arčiausiai įvykio vietos esantis ekipažas, o iškvietimus reguliuoja Klaipėdoje dirbantys budėtojai. Kokie to padariniai?
– Reforma turi savų pliusų ir minusų. Minusas, žinoma, tas, kad patruliai mums nebe pavaldūs ir negalime tiesiogiai organizuoti patruliavimo. Klaipėdos AVPK tiesiog teikiame prašymus, kur norėtume siųsti daugiau automobilių. Vieningas pajėgų valdymas iš esmės yra didžiulis pliusas tais atvejais, kai trūkstant pajėgų galime lengvai gauti pastiprinimą. Patrulių trūkumas tapo ne mūsų problema. Mums svarbiausia užtikrinti operatyvų reagavimą, todėl didžiausiose Gargždų, Priekulės, Kretingalės ir Sendvario seniūnijose stengiamės visada turėti po ekipažą. Pats kasdien peržiūriu iškvietimų sąrašą, analizuoju, per kiek laiko atvyko patruliai. Džiugu, kad rezultatai gerėja.
