Sendvario seniūnijoje – tiksliniai darbai ir šviesios perspektyvos
Šiemet sukanka dveji metai, kai Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė eina šias pareigas. Su ja kalbėjomės apie pokyčius seniūnijoje, gyvenamosios vietos nedeklaravusius gyventojus, kitus esminius jos užimamų pareigų uždavinius.
– Kaip vertinate dvejų metų darbo rezultatus?
– Pradėjusi dirbti maniau, jog dirbsiu kaip tikra seniūnijos šeimininkė, bet iš tikro taip nėra. Daug problemų, daug ir peripetijų… Esu nuoširdžiai dėkinga Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams, kurie padeda mūsų gyventojams, pataria darbuotojams bei esant finansinei galimybei palaiko gerų iniciatyvų įgyvendinimą. Taip pat noriu pasidžiaugti seniūnijos darbuotojais, seniūnaičiais, bendruomenių ir bendrijų aktyviais pirmininkais už jų darbštumą, aktyvumą, išmanymą, nes be komandos negalėtume pasiekti to, ką esame kartu pasiekę.
– Kokius pasiekimus įvardintumėte?
– Pirmaisiais metais daug laiko reikalavo seniūnijos padėties analizė ir prioritetinių darbų krypties nustatymas. Didelį dėmesį skiriame švarai: išsivalėme bešeimininkius šiukšlynus, visuomenei naudingų darbuotojų dėka valome gyvenviečių, Laukžemio ežero, Slengių, Mazūriškių karjerų prieigas. Šienaujame pagrindinių gyvenviečių pakeles, visuomenės poreikiams priskirtus plotus.
Didesnėse gyvenvietėse pastatėme informacines lentas, kurios palengvina naujienų perdavimą. Bendradarbiaudami su VšĮ „Gargždų švara“ gyventojams suteikiame galimybę tinkamai atsikratyti stambiagabaričių atliekų. Prisidedame prie tradicinių švenčių organizavimo, pavasarinių talkų, įvairiapusiškai padedame bendruomenėms įgyvendinti projektus. Praėjusiais metais kalėdiniu laikotarpiu seniūnija pradėjo socialinę akciją „Pasidalinu su kitu, ko pats sočiai turiu“. Planuojame ją pratęsti ir šiais metais. Jos tikslas ne tik nuvežti produktų, bet ir pabendrauti, realiai pamatyti gyvenimo sąlygas ir esant reikalui padėti.
– Kokiems darbams tenka didžiausia dalis biudžeto asignavimų?
– Finansavimo pagal realų poreikį negauname, todėl tvarkomų objektų sąrašą aptariame su seniūnaičiais, bendruomenėmis. Esant dabartiniams asignavimams, tik nesiblaškydami galime pasiekti rezultatų. Viena džiugiausių žinių ta, kad tikslinėmis lėšomis yra tvarkomas kone intensyviausias Mazūriškių–Klipščių kelias, kurio būklė buvo labai prasta. Šiais metais numatyti Aukštkiemio k. esančios Aukštkiemio g. vienos dalies remonto darbai.
Ilgai derintas kelio ženklų su gyvenviečių pavadinimais klausimas. Jis iš dalies įgyvendintas bendradarbiaujant su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Regioninės reikšmės keliuose pastatyti ženklai su Trušelių, Slengių, Klemiškės II gyvenviečių pavadinimais bei nuorodomis į jas, o vietinės reikšmės keliuose atsirado Mazūriškių, Klipščių, Kalnuvėnų, Trušelių gyvenviečių pavadinimai. Ženklų pastatymo vietos yra preliminarios, kadangi daug kur gyvenvietes skiria tik kelio pusės. Todėl prašome gyventojų situaciją vertinti objektyviai.
– Kokie sunkumai per dvejus metus iškilo?
– Seniūnijai labiausiai trūksta savarankiškumo. Daugelis vietos gyventojų prisimena tuos laikus, kai seniūnija teikė ir komunalines paslaugas, o seniūnai buvo tikri ūkininkai. Dabar esame labiau tarpininkai tarp gyventojų ir Savivaldybės administracijos bei seniūnijai skirtų asignavimų administratoriai. Labiausiai neramu dėl kelių būklės, lietaus kanalizacijos, šaligatvių ir apšvietimo stokos, lėšų trūkumo. Gyventojams sakome, kad keliai nėra asfaltuojami ne dėl to, kad tingime ar nematome problemos, o dėl nepakankamo finansavimo. Apmaudu, bet belieka išklausyti gyventojų nuomonę ir nesiblaškant dirbti turimomis lėšomis.
– Savivaldybės politikai prioritetu įvardija priemiesčio gyventojų registraciją rajone. Sendvario seniūnija – viena didžiausių „statybviečių“. Kokie naujakurių registravimosi tempai?
– Vienas iš prioritetų buvo ir yra gyventojų deklaravimosi klausimas. Bendravimas su gyventojais susirinkimuose, su bendruomenėmis, seniūnaičiais duoda teigiamų rezultatų. Seniūnijoje deklaruotų gyventojų yra 5 252. Per dvejus metus Sendvario seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo per 700 gyventojų. Šį skaičių vertinu teigiamai, tačiau manau nesumeluosiu sakydama, kad realiai Sendvaryje gyvena kokie 8 000 žmonių.
– Kas trukdo (ir atvirkščiai – skatina) žmones registruotis Klaipėdos rajone, jūsų seniūnijoje?
– Dauguma naujakurių yra jaunos šeimos, turinčios ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų. Tai ir stabdo gyvenamosios vietos deklaravimą seniūnijoje. Čia nėra pakankamai ugdymo įstaigų, todėl daugelis vaikučius veža į Klaipėdos miesto darželius ir mokyklas, sporto būrelius ir kt. Kaip žinia, į juos priimant taip pat atsižvelgiama į oficialią gyvenamąją vietą.
Pastebime, kad po gyventojų sueigų suaktyvėja deklaravimasis. Mat kaskart aiškiname žmonėms, kad Savivaldybės biudžetą sudaro gyventojų pajamų mokestis, t. y. jų mokesčių dalis. Tačiau pasitaiko, kad ką tik prisideklaravę žmonės manipuliuoja – pyksta, kad mokesčius jau sumokėjo, o kelias į namus dar netvarkytas. Tad ką besakyti tiems, kurie gyvena seniūnijoje daugiau nei 40 metų, ir vis dar prie žvyrkelio?
Seniūnija atlieka ir švietėjišką funkciją. Tam yra sukurta ir internetinė svetainė seniūnijos gyventojams bei bendruomenėms adresu www.sendvario-seniunija.lt, kurioje yra visa svarbiausia informacija.
– Kokiomis nuotaikomis ir idėjomis gyvenate šiandien?
– Labiausiai matoma ir tikrai didelė problema – kelių būklė. Būtų logiška, jei pinigų keliams tvarkyti suma būtų priklausoma nuo naujai išduotų statybos leidimų skaičiaus.
Kita slegianti problema – melioracijos įrengimų susidėvėjimas/sugadinimas. To pasekmės – užtvindyti kiemai, keliai, pievos. Žemės ūkio paskirties žemėje buvo tvarkomi melioracijos įrenginiai, bet prasidėjus masinėms statyboms, žemės paskirtis buvo pakeista, statybų metu situacija liko nekontroliuojama. Siekiamybė ta, kad vadovaujantis LR įstatymais būtų taikoma atsakomybė už jų sugadinimą bei priežiūrą privačioje valdoje.
Besiplečiančioje seniūnijoje sporto ir vaikų žaidimų aikštelių trūkumas akivaizdus. Bendruomenės yra skatinamos aktyviau teikti paraiškas į įvairius paramos fondus ir įgyvendinti savo atstovaujamoje teritorijoje projektus.
Kita siekiamybė – sutvarkyti Eketės piliakalnio teritoriją Radailiuose. Šiuo metu ji apleista, o gavus tikslinį finansavimą piliakalniui sutvarkyti bei poilsio zonoms įrengti, būtų galima atnaujinti kultūrinių, edukacinių renginių organizavimą.
