Kretingalės seniūnas pažadais nesišvaisto
Ž. Narmontas: „Svarbiausia – išklausyti ir išgirsti žmones.“
Kretingalės seniūnijos seniūnu Žigintas Narmontas dirba 3 mėnesius. „Dar nepraėjo 100 dienų, todėl negalima manęs kritikuoti“, – juokavo jis. Tačiau kretingališkiai pastebėjo ir įvertino naujojo seniūno šeimininkišką požiūrį, rūpinimąsi gyventojus slegiančiomis bėdomis ir prašė papasakoti laikraštyje.
„Bangos“ korespondentė kalbėjosi su seniūnu Ž. Narmontu.
– Jums laimėjus konkursą seniūno pareigoms eiti, kai kas neslėpė nuostabos, kad dirbs buvęs policijos pareigūnas. Bet Jums nereikėjo daug laiko susipažinti su šiuo darbu?
– Kretingalėje gimiau ir užaugau, čia baigiau aštuonmetę mokyklą. Gavęs brandos atestatą, išvykau studijuoti į tuometę Žemės ūkio akademiją. Turėjau ūkio siuntimą ir ketinau grįžęs dirbti elektriku inžinieriumi. Tačiau manęs nebereikėjo – ūkis subyrėjo. Pasukau į Darbo biržą, kuri man pasiuntė dirbti į policiją. Įsidarbinau Klaipėdos AVP komisariate: 20 metų dirbau Ginklų kontrolės skyriuje, o policijoje iš viso prabėgo 25 metai. Dešimtmetį gyvenau uostamiestyje, bet prieš 13 metų vėl atsikrausčiau į Kretingalę.
Pernai Kretingalės bendruomenės aktyvas man pasiūlė dalyvauti konkurse seniūno pareigoms eiti. Nedidele balsų persvara laimėjęs turėjau keisti darbą. Išėjau iš vienos komforto zonos ir kuriuosi kitą. Žinau seniūnijos kaimus, pažįstu gyventojus ir jų problemas, rūpesčius, kurių nebijau. Žinojau, kur einu. Tačiau manęs dar negalima kritikuoti – 100 dienų nepraėjo…
– Sulaukėme gražių atsiliepimų apie naująjį seniūną. Spėjote pelnyti kretingališkių pasitikėjimą?
– Tik gyventojai gali pasakyti, tinku aš šioms pareigoms ar ne. Bet tai bus matyti po metų: reikia pažinti visų sezonų darbus. Pradėjau dirbti spalio pabaigoje, taigi pamačiau rudens ir jau patyriau žiemos rūpesčius.
Dirbant seniūnu labai praverčia inžinerinis mąstymas: seniūnijos elektros ūkį reikia tvarkyti, modernizuoti. Reikia laiku pastebėti gedimus, o juos pašalinus įvertinti darbų kokybę. O dar kelių priežiūra, ypač žiemą. Darbo policijoje patirtis irgi naudinga: gyventojams iš karto atsakau konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, be jokių pažadų. Jeigu yra galimybė, neatidėliojant padedame, o jeigu neįmanoma, taip ir pasakau. Yra įsisenėjusių problemų – žmonės sako, kad seniūnas seniai pažadėjęs, taigi privalau vykdyti.
– „Banga“ sulaukė skundo dėl ūkininko sudarkyto kelio. Tikriausiai kelių priežiūra – jautriausia seniūnijos problema?
– Kretingalės seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 5 200 gyventojų. Priemiestinėje teritorijoje kuriasi naujos gyvenvietės, plečiasi kaimai. Kretingalė keliauja Kretingos link. Žmonės kuriasi, o keliai – žvyruoti. Ir kyla nepatogumų. Iš viso seniūnijoje 141 km žvyrkelių. Turiu atlaikyti gyventojų spaudimą: reikia asfaltuoti. Nekantriausi naujakuriai – nori visų patogumų nedelsiant. Antai skambino vieno kaimo gyventojas ir klausė, kur yra asfaltas? Pasiteiravau, kiek laiko jis ten gyvena. Atsakė, jog 2 mėnesius. Tai kaip galėjo per tiek laiko atsirasti asfaltas? Juk kelių asfaltavimas vyksta etapais: reikia projektuoti, paruošti dangą ir kita. Žmogus, prieš įsikurdamas kaime, turėtų bent pasidomėti, ar tą kelią ruošiamasi asfaltuoti.
Senbuviai kantresni – yra prastesnės būklės kelių, bet nesiskundžia. Naujakuriai taiko savo metodiką: be paliovos skundžiasi manydami, jog kuo labiau įkyrėsi, tuo greičiau išasfaltuosime. Bet mes su specialistais pavasarį įvertinsime seniūnijos kelių būklę ir pradėsime remontuoti prasčiausius.
– Kokių skambučių daugiausia sulaukiate?
– Telefonas nenutyla. Skambino, kad Karklėje vyksta statybos, taip pat ir kelio statyba. Sunkiasvoris transportas važinėja į gyvenvietę ir gadina kelią. Reikia padėti gyventojams, bet ir statybos negali nutrūkti. Senojoje Kalotėje gyvenantys žmonės skundėsi, kad jie užmiršti. Nori atgaivinti Kalotės ežerą.
Žmonės skundžiasi dėl šiukšlynų, reikalauja, kad sutvarkytume. Atsakau, jog nesame šiukšlių surinkimo įmonė. Nereikia baksnoti pirštu pastebėjus šiukšlių krūvą, o patiems išsiaiškinti, kas šiukšlina, tvarkyti – mes padėsime. Žmonėms stinga pilietiškumo. Apie gyventojų problemas sužinau ir dalyvaudamas bendruomenių susirinkimuose. Svarbiausia – išklausyti ir išgirsti žmones. Neretai skambina norintieji išlieti emocijas – tenka būti „žaibolaidžiu“. Kartais sulaukiu padėkų – kad nuvalėme apsnigtus kelius, nugreideriavome kelius prieš šventes.
– Ką jau pavyko padaryti? Kam skiriate prioritetą?
– Miestelyje tvarkėme gatvių apšvietimą. Pažadėjo, kad pavasarį miestelio centre pastatys autobusų stotelę, tariamasi dėl šaligatvių tvarkymo.
Prioritetas – darbui su socialinės rizikos šeimomis, kurių seniūnijoje yra 13. Dirba socialiniai darbuotojai – aš kuruoju. Visose apsilankiau, kai kuriose – jau ne kartą. Domiuosi, kokią pagalbą suteikti, kad šeimos kiltų. Metų pabaigoje apsilankėme su kalėdinėmis dovanėlėmis.
– Papasakokite apie savo šeimą.
– Su žmona Reda užauginome du sūnus ir dukrą. Du baigę studijas, gyvena savarankiškai, o jaunėlis – gimnazistas. Žmona dirba Klaipėdoje, jūrinių krovinių kompanijoje „Bega“, finansininke.
