Kūrybinio plenero Veiviržėnuose „Įstrigę duryse“ dienoraščio 10 puslapis – uždarymas

Truputėlį perfrazuojant poeto Alfonso Nykos – Niliūno žodžius, norisi pasakyti, kad po darbo visuomet malonu persimesti keletu žodžių, taip niekur neskubant, ramiai, tyliai… Prisimint gerą laiką, tą, kuris praėjo, o praėjęs būna visuomet pats geriausias.

Išsisklaidė dažų ir kavos kvapas, nutilo grąžtų, frezų triukšmas, plaktukų kaukšėjimas ir smagus juokas bei šnabždesiai – baigėsi 10 dienų trukusios septintosios kūrybinės dirbtuvės „Durys“. Plenere plušėjo 17 tapytojų (kultūros centre 11 menininkų, dvi moksleivės savanorės, o keturi dalyviai piešė nuotoliu).

„Didžiausią reikšmę gyvenime turi tai, ką padarote dėl kitų“ (Zigas Ziglaras)

Mūsų vartotojiškoje visuomenėje šiandien daug kas matuojama pinigais. Menininkai – grafikai, akvarelistai, tautodailininkai, turintys vardus, savo studijas, internetines svetaines, organizuojantys patys plenerus, personalines darbų parodas – Veiviržėnuose tapė senas duris! Savo noru, niekieno neverčiami aukojo savo laiką ir padovanoja miesteliui meno šedevrus, kurių kaina rinkoje būtų keturženklė! Ar pagalvojom, ar susimąstėm ir įvertinom – kiek turto jau turime Veiviržėnų miestelyje, Klaipėdos rajone ir kiek dar turėsime! Mes turime savo Luvrą – meno muziejų – gamtoje, po atviru dangumi: ir eilėse nereikia stovėti, ir už bilietą mokėti – eik ir gėrėkis, žmogau! Skaityk paveikslus kaip tekstus, ieškok savęs (žmogaus), prisimink istoriją, savo šaknis, atpažink tapatybės ženklus. „Grožis tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia“ (Oskaro Vaildo mintis). Jei pasaulį valdytų gėris, grožis, menas ir meilė – vyrautų santarvė.

„Atmintis – mūsų siela. Praradę atmintį prarandame ir sielą“ (Umberto Eko)

Kaip ant tuščių „drobių“ – durų gimė gražūs paveikslai, menantys Veiviržėnų istorijos puslapius, liudija darbai: Jurgitos Burbienės „1937 m. didysis gaisras“, Liudos Liaudanskaitės „Trispalvės pašventinimas“, Onutės Zakarienės „Šv. Magdalena“, Valdonijos Karaliūnienės „Rinkos aikštės kaita“, Valentino Dilgino „Pirmasis mokyklos pastatas“, Ingridos Vaitkienės „Kontrabanda“, Aušros Viduolienės „Rezistentė B. Žemgulytė“, Jovitos Eidėnienės „Senieji Vyskupiškiai“ ir Skirmanto Sinkevičiaus „Senasis herbas šiandien“. Iš pasąmonės išplaukusios vaikystės patirtys, visų mūsų būties reikalų ir klausimų laikinumas Donato Kličiaus „Išėjau parūkyt, tuoj grįšiu“ darbe ir gimtinės atspindžiai Jolantos Uktverytės duryse „Pirmasis tiltas“ ir Arūno Vaitkaus duryse „Veiviržėnų pliažas“. Kaip žmonės apibūdina Veiviržėnus, galima išgirsti nuskenavus Evelinos Simanavičiūtės durų QR kodą. Kuo įdomūs ir kas reprezentuoja Judrėnų gyvenvietę, pasakoja Rimos Baukaitės durys „Judrėnai“. Moksleivių Smiltės Petrauskaitės ir Rasuolės Stulpinaitės duryse jauno žmogaus pasaulio matymas ir suvokimas. Savitas aplinkos suvokimas Giedrės Kličienės duryse „Katinas“, o su savo krašto (Čilės) mitologijos ženklais supažindina svečio Rodrigo Leoz Solar darbas. Išsamesnę informaciją apie veiklas plenere galima sužinoti apsilankius Veiviržėnų kultūros centro Facebook svetainėje ir perskaičius „Plenero dienoraštį‘. O dar išsamesnę – atvykus ir apsilankius Veiviržėnų miestelio slėnyje. Nuoširdžiai kviečiame.

„Kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo“ (R.V. Emersonas)

AČIŪ neabejotinai yra vienas gražiausių ir prasmingiausių lietuvių kalbos žodžių. Jis pasižymi didele galia. Šis trumpas žodelis talpina didžiulę pagarbą, nuoširdumą ir atveria duris į šiltesnį bendravimą. Vydūnas iškėlė hipotezę, kad „ačiū“ yra tiesiog sutrumpėjusi ir nublukusi lietuviško žodžio „atjaučiu“ forma (kilmės mitas). Pagal šią versiją, dėkodami mes sakome, kad emociškai atjaučiame kito žmogaus įdėtas pastangas ir gerumą. Veiviržėnų kultūros centras taria nuoširdų AČIŪ plenero dalyviams už dalyvavimą, Klaipėdos rajono savivaldybei ir Lietuvos kultūros tarybai už projekto finansavimą, Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų skyriui, Veiviržėnų bendruomenei, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai, Jurgio Šaulio gimnazijos muziejui, Veiviržėnų seniūnijai, Klaipėdos rajono Amatininkų bendruomenei, Viktorui Toleikiui už pagalbą. Daivai Navickienei, Angelei Žemgulienei, Romandai ir Antanui Gulbinams už jų atjautą ir dalijimąsi.

P.S. Skleiskite meilę visur, kur tik einate. Kadangi pleneras tęstinis, sakome: „Iki kitų metų“!

Veiviržėnų kultūros centro renginių organizatorė Irena JUCIUVIENĖ