Laistymo ištroškę keliai dusina rajono gyventojus
Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.: per 160 tūkst. Eur kainavusi laistymo mašina skirta visoms 11 rajono seniūnijų.
Vasarišką karštį padovanojęs pavasaris rajono gatves ir kelius paskandino dulkėse. Kantrybės netekę žmonės atakuoja Savivaldybės vadovus, seniūnijas, „Bangos“ redakciją. Tačiau laistymą koordinuojančios VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus prašo supratimo ir kantrybės, mat laistymo mašina visam rajonui yra tik viena ir ji dirba griežtai pagal grafiką.
„Gyvename Doviluose, Kulių gatvėje. Pastarąją nugreideriavo, tačiau palaistė tik po trijų savaičių. Akivaizdu, jog greideriavimo darbai nederinami su laistymo. Galva nežino, ką daro uodega. Kreipiausi ir į merą, ir į seniūniją, tačiau buvo atsakyta, jog laistymo darbai vyksta pagal grafiką. Visą tą laiką buvome priversti kvėpuoti dulkėmis, čiaudėjome, springome, – karčią šių metų karščio rekordus mušančio pavasario patirtį prisiminė Rosvaldas Jurtautas.
Kelelis dulka ir kitose rajono seniūnijose. „Gyvename pačiame Gargždų centre – Smėlio gatvėje, tačiau šalia jos esanti žvyruota aikštelė dar nė karto nebuvo palaistyta. Dūstame dulkėse“, – piktinosi gatvelės gyventojai. Gargždų miesto seniūno pavaduotojas Justinas Donauskas „Bangai“ sakė, jog reikia kreiptis į VšĮ „Gargždų švara“, kuri dabar rūpinasi gatvių laistymu. O aikštelę prie Smėlio g. numatyta dar šiemet padengti ištisine asfalto danga.
Vis dėlto VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus „Bangai“ akcentavo nereguliuojąs, kur turi vykti laistymo mašina, tik paskirsto 11 rajono seniūnijų dienas. O seniūnai nurodo, kur yra poreikis. Dažniausiai net skiria seniūnijos žmogų, kuris kartu važiuoja ir rodo laistymo išsiilgusias vietas. Vieną dieną mašina skiriama vienai seniūnijai. „Žinoma, jei gauname kažkokių nusiskundimų, yra kažkokie neatidėliotini atvejai, tai vairuotojas atvyksta ir palaisto“, – sakė pašnekovas.
26 Eur vietoj 180 Eur
Priminsime, jog dar prieš kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybė kelių, žvyrkelių laistymo paslaugą pirkdavo iš kelininkų. Tuomet, anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, ši paslauga kainuodavusi žymiai brangiau, 1 km palaistymas – 180 Eur, ir dar žadėjo kelti kainą. O dabar jau trečią sezoną VšĮ „Gargždų švara“ yra nupirkta laistymo mašina, kainavusi per 160 tūkst., ir 1 km laistymo kaina tesiekia 26 Eur. „Dabar palaistoma žymiai daugiau gatvių, žvyrkelių. Pernai išlaistyta 800 tonų vandens, o anksčiau būdavo gal koks 100–150 tonų“, – dėstė VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus. Administracijos direktorius įsitikinęs, kad patiems įsigijus laistymo mašiną yra žymiai geresnė gyvenimo kokybė.
Visi rajono keliai per metus bus palaistyti du kartus, dabar, pasak R. Martinkaus, baigiamas pirmasis ratas. Vienoje seniūnijoje kasdien yra išlaistomos 7–8 mašinos, vanduo pilamas iš 6 naftos verslovių, mat iš žemės gaunama 80 proc. vandens ir 20 proc. naftos. Kai viskas supilama į cisterną, nafta sluoksniuojasi viršuje, o vanduo lieka apačioje ir yra išlaistomas. „Šiemet labai juntamas lietaus stygius, dėl to dirbama itin intensyviai. Jei bent truputį palyja, tai pagerina laistomo vandens įsigėrimą į kelio dangą, kitu atveju jis telkšo paviršiuje ir mašinų padangos neretai jį išnešioja. Efektyvumas sumažėja“, – dėstė R. Martinkus.
Rūpintis įpareigojo Taryba
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius pastebėjo, kad dabar rajono žmonės laistymo paslaugos nebe prašo, bet reikalauja. Siunčia laiškus ir rajono Savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui, reikalauja palaistyti gatvę tuoj pat, nes dulkės kenkia sveikatai, tačiau net adreso nenurodo. Administracijos direktorius S. Karbauskas patikino, kad laistymo visi nori čia ir dabar. „Tačiau taip neišeina. Savivaldybei nėra privalomas gatvių, kelių laistymas. Tai nėra priskirta funkcija. Gyventojai tuo turėtų rūpintis patys. Geranoriškai padedame“, – kalbėjo S. Karbauskas.
Tokie Administracijos direktoriaus žodžiai neatitinka pačioje Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, skiltyje „Gyventojams“, paskelbtų Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių. Dar 2013 m. jas priėmė pati Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. 9 punkte rašoma: „Bendro naudojimo teritorijose seniūnijos organizuoja <…> 9.8. Esant sausam orui (+21º C ir daugiau temperatūros ir 3 paras be kritulių), intensyvaus judėjimo gatvių ir aikščių, kurių sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, mechanizuotą laistymą.“ Nuorodos į gatvių ir aikščių sąrašą nėra. Vienaip ar kitaip išeina, kad Taryba įpareigojo Administraciją rūpintis laistymu, esant poreikiui.
Ministerijos pozicija
Pagal Vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių priežiūra yra savarankiška savivaldybės funkcija. LR susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Saulytė-Šulgat informavo, jog reikalavimų laistyti žvyrkelius Susisiekimo ministerijos kompetencijoje nėra priimta. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra patvirtinusi Metodinius nurodymus „Kelių su žvyro danga dulkėjimo mažinimas“, kurie taikomi valstybinės reikšmės keliams. Tad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės patikėti Savivaldybių malonėn, o šios dirba pagal savo pasitvirtintas taisykles, supratimą.
KOMENTARAS
- Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta KUPRIENĖ: „Labai gerai, kad mūsų rajone yra laistymo paslauga. Unikali galimybė žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę. Mes, kaip seniūnija, turime užtikrinti gyventojams saugią gyvenamąją aplinką. Tačiau yra vienas „bet“ – juk mašina tai viena, vairuotojas vienas. Tad nespėja, o Sendvario seniūnijos telefonas netyla nuo gyventojų prašymų palaistyti kelius, gatves. Tad kai tik į seniūniją atvažiuoja laistymo mašina, mano pavaduotojas Robertas Gailius kartu su vairuotoju dirba, kiek pajėgia. Skambina ir iš Šilutės savivaldybės, kitų rajonų, komentuoja, jog mes gerai gyvename turėdami laistymo mašiną, mat kai buvo perkama paslauga iš kelininkų, laistoma buvo žymiai mažiau. Dabar žmonės priprato prie gero.”