Legendinio lakūno gimtinės atnaujinimas stringa
Šią vasarą pradėti Stepono Dariaus memorialinio parko pritaikymo turizmui ir aviacijos sportui darbai netrukus bus baigti. Tačiau įgyvendinus šį projektą, kurio sąmatinė vertė 253 tūkst. eurų, neišsiplės galimybės nei turizmui, nei aviaciniam sportui vystyti.
Svarbiausių darbų nefinansavo
Stepono Dariaus gimtinė-muziejus Dariaus kaime – Judrėnų seniūnijos išskirtinis objektas, jos pasididžiavimas, istorinė vietovė. Šiame Lietuvos aviacijos muziejaus padalinyje lankosi ne tik šalies, bet ir užsienio turistai. „S. Dariaus ir S. Girėno dėka Lietuva pateko į pasaulio aviacijos ir pasaulio ryšių istoriją. Jie pirmieji pasaulyje per Atlanto vandenyną iš Amerikos į Europą pargabeno pašto siuntą“, – dėstė vyresnysis muziejininkas Mečislovas Raštikis, atsakingas už S. Dariaus gimtinę-muziejų.
Tačiau legendinio lakūno gimtinei trūksta patrauklumo – nėra infrastruktūros, atitinkančios šiandieninius poreikius. M. Raštikis tikėjosi, jog pastaraisiais metais Klaipėdos rajono savivaldybei parengus projektus bus gautas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų, ir S. Dariaus memorialinis parkas su muziejumi atgis. Tačiau viltis, jog parko kompleksas bus atnaujintas, užgeso negavus pageidauto finansavimo. Pasak M. Raštikio, finansuota tik maža dalis baigiamųjų darbų.
Užsieniečiai fotografuoja būdeles
Memorialiniame parke pastatyta lauko scena – akį traukiantis objektas. M. Raštikio manymu, ji keistai suprojektuota: konstrukcijai panaudota perteklius betono ir metalo gaminių – išlaikytų vėjo jėgainę. „Argi to reikia? Už tuos pinigus būtume galėję pastatyti ūkinį pastatą“, – šyptelėjo pašnekovas.
Atokiau stūkso 6 pavėsinės, įrengtos žaidimų aikštelės – įvairaus amžiaus vaikai gali čia mėgautis. Dabar su savo atžalomis atvykę lankytojai ilgiau užsibūna – reikia laiko apžiūrėti visas. Pastatytas apžvalgos bokštas, iš kurio platesnis žvilgsnis į S. Dariaus memorialinį parką, užimantį 9 hektarus. Beje, jis vienoje ašyje su sodybos centro milžinkapiu, parko centro simboliniu „Lituanicos“ kompasu. „Tai tęstinė ašis Kauno link, kur S. Darius pradėjo skraidyti“, – svarbų ženklą atskleidė muziejininkas. Bus pasodinti ir projekte numatyti želdiniai. Tačiau apmaudu, kad neįrengti takai, vedantys į apžvalgos bokštą, žaidimų aikšteles – tenka bristi per pievą. Nuostabą kelia lauko tualetai, kuriuos fotografuoja užsieniečiai – atrakcija… Vasarą muziejaus sodyboje pritrūkstama šulinio vandens.
Pasak M. Raštikio, pradėta ne nuo pagrindinių objektų, kuriuos įrengus būtų galima vystyti turizmą ir aviacinį sportą. „Pirmiausia reikėjo statyti pastatą su sanitariniais mazgais, dušais, edukacine erdve, buitinėmis patalpomis“, – nelinksmai ištarė muziejininkas.
Atskrenda lėktuvais
„Mūsų muziejus – vienas iš tų Lietuvoje, kur galima atskristi lėktuvu, – akcentavo M. Raštikis. – Šią vasarą mus aplankyti atskrido aviacijos mėgėjai iš Danijos.“
Ir Lietuvoje daugėja žmonių, turinčių asmeninius mažus lėktuvus. Jie taip pat aplanko S. Dariaus gimtinę-muziejų. Privatininkų ir S. Dariaus vaikų skraidymo mokyklos iniciatyva tvarkoma skrydžių aikštelė: šienaujama, atnaujinami būtini ženklai.
M. Raštikio manymu, lankytojų dėmesys šiam muziejui neblės ir ateityje, nes čia plėtojama aviacinė veikla – veikia vaikų skraidymo mokykla, skrydžių aikštelė, kuria naudojasi ir aviacinio sporto propaguotojai, pilotų mokyklų mokiniai.
Tačiau kad ši istorinė vietovė taptų lankomesnė, patrauklesnė ir sutrauktų daugiau turistų, reikia įrengti infrastruktūrą. „Norėtųsi, kad S. Dariaus gimtinė būtų puoselėjama, kad primintų mūsų tautos išskirtinumą, mūsų kartos vertybes“, – viltingai kalbėjo M. Raštikis.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
