Lietuvių kalbos egzamine – netikėti autoriai ir temos?

Pirmadienio ryto nerimastingai laukė 211 Gargždų „Vaivorykštės“, Veiviržėnų Jurgio Šaulio ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijų abiturientų, tądien laikiusių privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nors moksleiviai apie užduotis atsiliepia skirtingai, tačiau daugelį šokiravo rašiniams pateiktos temos ir autoriai.

4 valandos ir 500 žodžių rašinys

Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine moksleiviai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Jie galėjo pasirinkti vieną iš keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio. Valstybiniame egzamine pasirinkę samprotauti galėjo rašyti tema „Kam žmogui duota vaizduotė?“ ir remtis Maironiu, Henriku Radausku, Mariumi Ivaškevičiumi. Kitų laukė tema „Kaip suprantamas vyriškumas?“, o jos išplėtojimui remtis Jonu Radvanu, Vincu Krėve arba Jurgiu Kunčinu.

Pasirinkusieji rašyti literatūrinį rašinį nagrinėjo „Dvaro lietuvių literatūroje“ arba „Gaivališkos prigimties lietuvių literatūroje“ temas. Pirmąja tema rašiusieji analizavo Kristijono Donelaičio, Šatrijos Raganos arba Vinco Mykolaičio-Putino kūrybą. Antrąją temą pasirinkę abiturientai savo argumentus rašinyje turėjo pagrįsti Juozo Tumo-Vaižganto, Mariaus Katiliškio, Sigito Gedos kūryba.

Laikiusieji mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą rinkosi iš šių temų: „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“ ir „Kodėl žmonės švenčia šventes?“. Rašant apie vieną tiesą, teko analizuoti Jono Radvano, Vinco Krėvės arba Antano Škėmos kūrybą, o nusprendusiesiems samprotauti apie šventes – remtis Kristijono Donelaičio, Balio Sruogos ir Justino Marcinkevičiaus kūryba. Tie, kurie mokykliniame egzamine panoro rašyti literatūrinį rašinį, turėjo rinktis iš šių temų: „Pavasario reikšmės lietuvių literatūroje“ arba „Žmoniškumo pamokos lietuvių literatūroje“. Pirmojoje temoje reikėjo remtis Kristijono Donelaičio, Maironio ir Mariaus Katiliškio tekstais, antrojoje – Jono Biliūno, Jurgio Savickio, Juozo Apučio kūryba.

Vertina skirtingai

Kai kuriuos abiturientus šokiravo pateiktos temos ir autorių sąrašas. „Egzaminas tikrai buvo sunkus. Labiausiai nustebau pamačiusi išvardytus autorius. Tikėjausi prozininkų, o daugiausia dėmesio buvo skiriama poetams. Apmaudu, kad sąraše nebuvo Antano Škėmos. Temos buvo sudėtingos ir siaurai plėtojamos. Esu labiau įpratusi rašyti literatūrinius rašinius, tad jį ir rinkausi. Nagrinėjau gaivališkumo temą. Kalbant apie pasiruošimą, septynias dienas kone 24 valandas per parą ruošiausi. Citatas netgi atmintinai mokiausi“, – įspūdžiais ir pasirengimo detalėmis dalijosi Gintarė Ilginytė.

„Lietuvių kalbos egzamino rezultatai sudarys didžiąją dalį mano stojimo balo. Tad šis egzaminas man pats reikšmingiausias ir jam atsakingai ruošiausi. Išvydus užduotis mane ištiko šokas. Kone tris valandas nežinojau, ką daryti ir galvojau, kad nepateisinsiu savo lūkesčių. Tačiau paskutinę valandą mintys susidėliojo: prisiminiau daugiau šaltinių, daugiau tinkančių konteksto aspektų. Tikėsiuosi geriausio. Laukiu susitikimo su lietuvių kalbos mokytoja, kai galėsiu jai parodyti savo juodraštį. Man jos nuomonė itin svarbi. Tuomet arba nurimsiu, arba dar labiau užvaldys baimė“, – pasakojo aukštų rezultatų siekianti Kamilė Mackevičiūtė.

„Bangos“ žurnalistei priėjus prie besišypsančių ir tarpusavyje egzamino įspūdžiais besidalijančių vaikinų trijulės, šie tikino, kad sulig lietuvių kalbos egzaminu baigėsi ir didžiausi sunkumai. „Nors metiniai pažymiai gana geri, tačiau šis egzaminas mums kėlė didžiausią baimę. Dabar lyg akmuo nuo širdies nusirito. Ruošėmės nemažai, o paskutinėmis dienomis mokėmės turbūt daugiau nei bet kada gyvenime. Nors įžengėme pro duris drebančia širdimi, tačiau pamatę užduotis nusiraminome.

Temos nebuvo labai sunkios. Rašėme samprotavimo rašinius, kuriuose suteikia daugiau laisvės: galėjome remtis įvairiomis žiniomis, ne tik literatūrinėmis. Tad panaudojome ir žiūrėtų filmų kontekstus. Keturios valandos – geriausia trukmė tokio pobūdžio ir apimties užduočiai atlikti. Baigėme minutė į minutę“, – pasakojo moksleiviai Edvinas Reika, Tomas Mikalauskas ir Linas Gudjonis.

Jaudinasi ne tik egzaminą laikę moksleiviai, bet ir juos ruošusios mokytojos, kurios pastebi, kad lietuvių kalbos egzamino reikalavimai ir lietuvių literatūros pamokos šiek tiek prasilenkia. „Rašant samprotavimo rašinį, mokiniai privalo išmanyti ir kultūrą, ir istoriją, mitologiją, remtis kino filmais ar spektakliais. Pamokose tiesiog neįmanoma visko aprėpti. Tad net ir turint labai gerą pažymį, koją gali pakišti nepakankamas kitų sričių išmanymas. Švietimo sistemoje visuomet akcentuojama, kad moksleivius reikia mokyti atsirinkti, rasti informaciją ir ja pasinaudoti, o egzamine jie turi visą medžiagą būti išmokę kone atmintinai. Švietimo politika pati sau prieštarauja“, – pastebėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Zofija Vaitkuvienė ir Rasa Rusteikienė.

Bus apdovanoti ne tik šimtukininkai

„Lietuvių kalbos brandos egzaminas – ne tik privalomas kiekvienam mokyklą baigiančiam abiturientui, bet ir puiki proga atskleisti raštingumą, literatūrinę, kultūrinę kompetenciją, argumentuotai išreikšti požiūrį į laikotarpį“, – egzamino svarbą vardijo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybė, skatindama lietuvių kalbos puoselėjimą, visus rajono abiturientus, kurie iš lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino bus įvertinti aukštesniuoju lygiu (86–100 balų), apdovanos Savivaldybės padėkos raštais ir suvenyrais.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Z. Vaitkuvienė pastebėjo, kad įvertinti turi būti ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai. „Jie skatino savo vaikų tobulėjimą, savo pavyzdžiu įkvėpė skaityti, rėmė tiek morališkai, tiek finansiškai lankymąsi spektakliuose, parodose, koncertuose. Ir vaikams, ir mums, mokytojams, tai reiškia labai daug. Juk pasiruošimas iš niekur neatsiranda – reikalingas sistemingas, atsakingas mokymasis, gebėjimai žinias pritaikyti, susieti. Nepakanka dviejų ar trijų pamokų, kuriose svajota ir negirdėta apie Škėmą ar nenaudėlį Slunkių. Taigi, brandos egzamino rezultatas bus mokinio, mokytojo, tėvų „investicijų dividendas“, – mintimis dalijosi Z. Vaitkuvienė.


KOMENTARAI

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Jurevičienė tikino, kad egzaminas praėjo puikiai ir jokių nesklandumų nepasitaikė: „Tik geriausios emocijos. Moksleiviai atvyko laiku ir sąžiningai atliko pateiktas užduotis. Nuo pradžios iki pabaigos egzaminas vyko nepriekaištingai, tokia sėkminga jo eiga net pranoko mūsų lūkesčius. Net oras pasitaikė puikus: nevargino ir nealino karštis. Jei tokie bus ir kiti egzaminai, galėsime tik džiaugtis.“
  • „Temos sudarytos pagal lietuvių kalbos ir literatūros programą. Lyginant su ankstesnių metų užduotimis, radikalių pokyčių tikrai nėra. O kalbėti apie egzamino sunkumą nesulaukus rezultatų – tas pats, kaip burti iš kavos tirščių. Viską parodys abiturientų rezultatai. Galiu patikinti, kad rašinius vertins kompetentingi nepriklausomi vertintojai. Garantuoju, kad tai ne vieno asmens atsakomybė. Jei atsitiktų taip, kad mokiniams kiltų neaiškumų ar mokymosi ir egzaminų rezultatai labai skirtųsi, visuomet galima teikti apeliaciją“, – tikino Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.

Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, moksleiviai turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. Valstybinio brandos egzamino vertinimas prasidės birželio 13 d. Kandidatų darbus vertins dvi savaites beveik keturi šimtai vertintojų. Šio egzamino rezultatai bus paskelbti apie liepos 4 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių