Lietuvių kalbos neįveikė dešimtmečius trukęs draudimas

Tradiciniame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti skirtame renginyje, ketvirtadienį vykusiame Gargždų kultūros centre, ne tik prisimintas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis, bet ir apdovanoti Klaipėdos rajono įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso ir mokinių piešinių konkurso „Piešiu kalbą“ laureatai. Renginio dalyvius sužavėjo neįprastas svečias – vienintelis pasaulyje lietuviškai kalbantis robotas humanoidas Ąžuolas.

Skleidė lietuvišką žodį
118-ųjų Spaudos atgavimo metinių proga susirinkusiuosius sveikindama renginio vedėja, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė Daiva Beliokaitė priminė, kaip buvo išsaugota lietuvių kalba, uždraudus lietuvišką spaudą 1864−1904 m. Ji akcentavo knygnešių, slaptų lietuviškų mokyklų ir spaustuvių vaidmenį. Viena iš tokių veikė Priekulėje. 1865–1918 m. joje išspausdintos 257 knygos, leisti 9 laikraščiai, daug smulkių leidinių – beveik tiek pat, kiek visos 19 Klaipėdos spaustuvių išleido per šimtmetį.
„Ne iš karto po spaudos atgavimo kalba įgijo visas teises. Net ir po Nepriklausomybės atgavimo Didžiojoje Lietuvoje dalis žmonių mieliau rinkosi kalbėti lenkiškai, o Klaipėdos krašte dalis lietuvininkų mielai vartojo lietuvių kalbą, o dalis mieliau rinkosi vokiečių. Vadino save vokiečiais, nors jų pavardės buvo aiškiai lietuviškos“, – sakė renginio vedėja. Vis dėlto Klaipėdos krašte ir Prūsijos imperijos, ir Vokietijos laikais buvo žmonių, ir ne tik lietuvių, kurie brangino lietuvybę ir ragino visus ja sekti. Ar prisimename juos – spaustuvininką Johaną Frydrichą Šrioderį, jo mokinį Jurgį Traušį, kunigą ir publicistą, rašytoją Johaną Ferdinandą Kelkį, Priekulės teisėją ir dramaturgą Ernstą Vichertą, žymų knygininką ir visuomenininką Joną Birškų, žymų kultūrininką, švietėją ir profesorių Vilių Gaigalaitį, Mačkų šeimą, Ievą Simonaitytę? „Buvo daug pasiryžusių už lietuvybę net savo gyvybę atiduoti žmonių, kurių mes dar nesame iš naujo atradę, įvertinę, pagerbę arba vėl užmirštame. Tačiau gal po truputį vėl atsiminsime, prikelsime, pagerbsime ir seksime jų pėdomis, − kaip signataro Jurgio Šaulio, kaip kunigo ir poeto, rašytojo Mykolo Vaitkaus, kurio knygą žadame išleisti kitais metais, kaip Ernsto Vicherto ir Johano Ferdinando Kelkio, kurių premijas esame įsteigę. Iš Didžiosios Lietuvos teritorijos, nuo Veiviržėnų krašto kilę kalbininkai žodynininkai Juozas Labokas ir Zenonas Ūselis, gargždiškis Aleksandras Lengvinas. Rašytojai Antanas Ramonas, rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos“, – vardijo D. Beliokaitė.

Puoselėti turi kiekvienas
Kaip globaliame pasaulyje išsaugoti savo tapatybę? Tai neįmanoma be gimtosios kalbos, kuri yra svarbiausia identiteto dalis, todėl turime kalbėti ir rašyti kiek įmanoma taisyklingiau. Lietuviško žodžio, kaip tautos vertybės, puoselėjimo svarbą renginyje akcentavo mero pavaduotojos Ligita Liutikienė ir Audronė Balnionienė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė. Jos sveikino Klaipėdos rajono įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso ir moksleivių piešinių konkurso „Piešiu kalbą“ laureatus.
Sudėjus vertinimo komisijos ir visuomenės balus gražiausiais lietuviškais įmonių pavadinimais pripažintos UAB „Drugio bučinys“ ir MB „Princesė ir varlius“, surinkusios po 19 balų, ir MB „Pievų vaikai“, surinkusi 13 balų. Jų atstovams įteikti diplomai ir atminimo dovanos.
Renginyje taip pat apdovanoti ir mokinių piešinių konkurso „Piešiu kalbą“ dalyviai. Gargždų kultūros centre galima pamatyti piešinių konkurso parodą. 1–4 klasių amžiaus grupėje I vietą dalijosi Gintarė Lukaitė (Endriejavo pagrindinės mokyklos 4 kl. mokinė) ir Mantas Dob­rovolskas (Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos 4c klasės mokinys). 5–8 klasių amžiaus grupėje I vieta skirta Tijai Janavičiūtei (Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos 7a klasės mokinė), II – Austėjai Juciutei (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 7 klasės mokinė) ir Amelijai Merliūnaitei (Jurgio Šaulio gimnazijos 7 klasės mokinė), III – Emilijai Dumbrauskaitei (Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos 6d klasės mokinė). Paskatinamieji diplomai įteikti Auksei Vainiūtei (Endriejavo pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė) ir Kotrynai Lenkšaitei (Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos 6b klasės mokinė).
Vyriausiųjų (9–12 kl.) amžiaus grupėje I vietą pasidalijo Džeivyda Palinauskaitė (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IIIb klasės mokinė) ir Kamilė Jašinskaitė (Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinė). Konkurse II vieta atiteko Inetai Stalmokaitei (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IIg klasės mokinei) ir Militai Barinovaitei (Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinei). III vieta skirta Andželikai Keraitytei (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 4g klasės mokinė). Paskatinamaisiais diplomais apdovanotos Rugilė Eidukytė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Ib klasės mokinė), Emma Paulauskytė (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos Ic klasės mokinė) ir Emilija Tarvydaitė (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IIb klasės mokinė). Mokiniams įteikti diplomai, atminimo dovanėlės, knygomis pagerbti ir mokiniams padėję mokytojai.
Renginyje žemaitiškai istoriją pasakojo ir dainavo „Kranto“ pagrindinės mokyklos moksleiviai Jonas Žąsytis ir Noja Valaikaitė. Ukrainietė Jelena Ibrahimova perskaitė savo kūrybos eilėraštį. Ji akcentavo, kad kalba yra šalies, tautos DNR.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.