Lietuvoje gyventojų mažėja, o valdininkų?

Aktualija
5 rugpjūčio, 2019
0

Nuo 2010 m. iki 2018 m. Lietuva neteko 330 tūkst. gyventojų (10,6 proc.). Galima sakyti, kad per 8 metus žmonių skaičiumi Lietuva prarado visą pajūrio regioną. Tačiau savivaldybių administracijos sumažėjo tik 1,45 proc. – 7,3 karto mažiau nei mažėjo šalies gyventojų. Jei ir toliau nebus prisitaikoma prie demografinių pokyčių, administracijų išlaikymas gyventojams taps vis didesne našta – konstatuoja savivaldybių administracijų pokyčių analizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

„Banga“ domėjosi, kokia situacija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje, juolab kad naujoji valdžia užsimojo atlikti darbuotojų funkcijų analizę.

Skirtumai akivaizdūs

Laisvosios rinkos instituto duomenimis, daugelis šalies savivaldybių 2018 m. administracijas mažino – darbuotojų mažėjo 46-iose savivaldybėse. 12-oje – užimtų pareigybių daugėjo. Iš viso savivaldybių administracijose buvo 12 900 užimtų pareigybių, tai yra 300 mažiau nei 2017 metais.

Labiausiai kliuvo tos savivaldybės, kuriose, palyginti su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis, užimtų pareigybių skaičius skiriasi beveik dvigubai. Tikėtina, kad dalis skirtumų atsiranda dėl formalių priežasčių, bet tai taip pat rodo, kad galimybių veiklos optimizavimui yra. Didžiausias skirtumas fiksuotas tarp panašų gyventojų skaičių turinčių Druskininkų ir Visagino. Druskininkuose buvo 108 pareigybės, o Visagine 206. Nors Vilniaus r. ir Kauno r. gyventojų skaičius skyrėsi ne daugiau nei 10 proc., tačiau Vilniaus r. buvo 556 darbuotojai, o Kauno r. – 341. Skirtumas siekė 1,6 karto. Skirtumai tarp rajoninių savivaldybių siekė iki 1,7 karto. Telšių r. turėjo 338 užimtas pareigybes, o Kretingos r. buvo 201.

„Naujoji valdančioji dauguma patvirtino darbų programą, kurioje numatyta ir Savivaldybės veiklos bei funkcijų analizė, taigi ši politinė valia pradėta vykdyti. Pabrėžtina, kad analizė atliekama ne tam, kad būtų atleisti darbuotojai, o kad paslaugos būtų suteikiamos greičiau ir kokybiškiau“, – užtikrino Administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Klaipėdos rajono savivaldybė pagal gyventojų skaičių (2018 m. 56 131 gyv.) yra artima Marijampolės (54 600 gyv.), Mažeikių r. (52 208 gyv.). Klaipėdos rajono savivaldybėje 2018 m. buvo užimtos 303,75 pareigybės, Marijampolės – 243,7, Mažeikių r. – 295.

Laisvosios rinkos instituto duomenimis, jei panašaus tipo ir dydžio savivaldybių administracijos būtų buvusios panašaus dydžio, tai vien per 2018 m. buvo galima sutaupyti bent 12 286 mln. eurų.

Klaipėdos rajone skaičiai palankūs

Klaipėdos rajono savivaldybė 2010 m. ir 2018 m. buvo viena iš penkių Lietuvos savivaldybių, kurioje augo gyventojų skaičius (nuo 51 843 iki 56 131 gyventojų). Užimtų pareigybių per tą laikotarpį padidėjo tik 0,58 proc. Užimtų pareigybių skaičius 1000 gyventojų 2010 m. siekė 5,83, o 2018 m. – 5,41. Užimtų pareigybių pokytis 1 000 gyv. (2010–2018 m.) yra – 0,41. Laisvosios rinkos institutas prieina prie išvados, kad Klaipėdos rajone augant gyventojų skaičiui darbuotojų skaičius mažėjo.

Didžiausias užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų, 2018 m. fiksuotas Neringos savivaldybėje – net 17,37! Pagėgių – 16,71, Birštono – 12,84, Rietavo – 12,46, Pasvalio r. – 11,69. Mažiausiai darbuotojų 1000 gyventojų teko šešiuose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje 1000 gyventojų teko 1,6 darbuotojo, Alytuje – 3,16, o vidutiniškai 6 didžiuosiuose miestuose – 2,46. Iš mažesniųjų savivaldybių kaip pavyzdingos rikiuojasi šios savivaldybės: Kėdainių r. (3,23), Kauno r. (3,68), Marijampolės (4,46), Raseinių r. (4,98) ir Jonavos r. (5,04).

Analizė akivaizdžiai parodė didžiulius skirtumus tarp savivaldybių. Vilniuje 1 darbuotojas aptarnavo 626 gyventojus, o Neringoje – 58. Vidutiniškai savivaldybėse vienam darbuotojui teko 175 gyventojai. Klaipėdos rajone 1 darbuotojas aptarnavo 185 gyv., Marijampolėje – 224, Mažeikių r. – 177.

Atliks funkcijų analizę

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Gintarė Plungienė „Bangą“ informavo, jog šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje yra užimta 310 pareigybių (pernai Laisvosios rinkos instituto duomenimis, buvo 303,75 – aut. past.), iš jų 95,5 – valytojai, gatvių valytojai, aplinkos tvarkytojai. Pagal seniūnijų pateiktus duomenis, 2019 m. sausio mėn. seniūnijose gyvenamąją vietą buvo deklaravę 60 382 gyventojai, taigi 1000-iui gyventojų tenka 5,13 darbuotojų.

Nepaisant to, kad šis rodiklis statistiškai atrodo pakankamai geras, valdančioji dauguma neketina užmiršti duotų priešrinkiminių pažadų. Buvo akcentuojama, kad bus perkama paslauga iš išorės ir atliekama Administracijoje atliekamų funkcijų analizė. Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas patikino, kad funkcijų analizė tikrai bus perkama ir šis procesas jau įsibėgėjo. „Paslaugą nutarta pirkti, o ne atlikti patiems, kad situacija būtų įvertinta nešališkai. Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje nuo šių metų balandžio mėn. pradėjusi dirbti naujoji valdančioji dauguma patvirtino darbų programą, kurioje numatyta ir Savivaldybės veiklos bei funkcijų analizė, taigi ši politinė valia pradėta vykdyti. Pabrėžtina, kad analizė atliekama ne tam, kad būtų atleisti darbuotojai, o kad paslaugos būtų suteikiamos greičiau ir kokybiškiau. Taip pat Savivaldybėje bus diegiami projektinio valdymo principai. Tikimasi, kad tai padės efektyviau valdyti ir įgyvendinti strateginius projektus ir pokyčius, pasiekti iš anksto suplanuotus rezultatus“, – dėstė A. Bogdanovas.

Permainos – dėl kokybės

Ar gyventojai gali tikėtis permainų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje? Pasak Administracijos direktoriaus A. Bogdanovo, būtent toks tikslas ir yra – Klaipėdos rajono gyventojams teikti kokybiškesnes ir greitesnes paslaugas. Savivaldybėje planuojama įdiegti vieno langelio principą, gerinti konsultavimo paslaugas. Administracijos darbuotojų perkėlimas į vieną pastatą taip pat padėtų patogiai aptarnauti gyventojus, reikiamas paslaugas jiems suteikti greičiau. Numatoma įvertinti ir teikiamų paslaugų efektyvumą bei kainodarą.

Paprašėme rajono Savivaldybės administracijos duomenų, kiek vidutiniškai per mėnesį yra išleidžiama biudžeto lėšų Administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui. 2010 m. kovo mėnesį buvo išleista per 211 389,56 Eur, o 2019 m. tą patį mėnesį – 459 035,98 Eur. Išlaidos padidėjo kone dvigubai! Pirštųsi išvada, kad valdininkų atlyginimai kilo it ant mielių, tačiau Centrinės buhalterijos vedėja Ramutė Čeledinienė paaiškino, kad tokį didžiulį skirtumą lėmė pasikeitę įstatymai: LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas; LR valstybės tarnybos įstatymas. Taip pat keitėsi minimali mėnesinė alga. Tačiau netyla kalbos, kad ankstesnės kadencijos vadovybė kai kuriuos darbuotojus lepino ir priedais, premijomis.

Atlyginimais lenkia net uostamiestį

Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje pateikiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį. 2019 m. II ketv. vedėjo vidutinis mėnesinis atlyginimas 2443 Eur, vedėjo pavaduotojo – 2019 Eur, vyriausiojo specialisto – 1638 Eur. Artimiausioje pagal dydį – Marijampolės savivaldybės tinklalapyje nurodyti tokie atlyginimai: vedėjo (2019 m. I ketv.) – 1913,24 Eur, vedėjo pavaduotojo – nenurodyta, vyriausiojo specialisto – 1335,98 Eur. Mažeikių rajono savivaldybėje 2019 m. I ketv. vidutiniai atlyginimai tokie: vedėjo –

2 142,54 Eur, vedėjo pavaduotojo – 1862,24 Eur, vyriausiojo specialisto – 1408,29 Eur. Įdomumo dėlei pateikiame ir skaičius iš kaimyninės Klaipėdos miesto savivaldybės, kur 2019 m. II ketv. departamento direktoriaus atlyginimas vidutiniškai siekė 2873 Eur, skyriaus vedėjo – 2307 Eur, vyriausiojo specialisto – 1492 Eur. Tad Klaipėdos rajono savivaldybė atlyginimais administracijoje lenkia ne tik panašaus dydžio savivaldybes, bet ir uostamiestį.

KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Laima TUČIENĖ: „Valdžios sprendimą pirkti funkcijų analizę iš šalies darbuotojų profsąjunga vertina vienareikšmiškai neigiamai. Per visą naujos valdančiosios daugumos valdymo laikotarpį tik ir girdime, jog biudžetas deficitinis, darbo užmokestis nesuplanuotas visiems metams, gali tekti eiti nemokamų atostogų, už papildomus darbus, funkcijas nebėra, iš ko mokėti. Vis sakoma, kad visų laukia didžiuliai iššūkiai, potekstėje galima suprasti, kad iki šiol nebuvo tinkamai dirbama. Tačiau juk visi žinome ir iš psichologinės pusės, jei vaikui nuolat sakysime, kad jis kvailas, tai po kurio laiko tokį rezultatą ir turėsime. Yra kompetentingų darbuotojų, savo srities profesionalų, kurie pagal savo natūrą niekada nekels pretenzijų, nepriekaištaus, neprašys didesnio atlyginimo, tačiau tam ir yra mūsų profsąjunga, kad atstovautų darbuotojų interesams.

Neslėpsiu, Savivaldybės administracijoje šiuo metu tvyro neigiamas klimatas, sklando netikrumo jausmas: nežinai, kaip vertinamas tavo darbas, kokios laukia permainos. Suprantame, kad atėjo nauja komanda, jiems dar trūksta patirties. Tikime, kad bus suformuoti teigiami santykiai, priimami racionalūs sprendimai. Nebus remiamasi gąsdinimu, kad nėra pinigų. Kad darbo užmokestis suplanuotas ne visiems mėnesiams – ne naujiena, taip yra visose savivaldybėse. Visas verslas remiasi paskolomis, kreditais – vykdo veiklą. Kiek žinau, mūsų rajono Savivaldybėje pirmo pusmečio gyventojų pajamų mokėjimo planas įvykdytas 101 proc.

Kalbėjome su vadovais, paminėjau, kad, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, pagal kitą – mažųjų savivaldybių indekso vertinimą, mūsų rajonas pirmauja dėl kelių priežasčių, iš kurių viena, jog gerai tvarkomės su biudžetu ir administravimu. Vis dėlto dabar iš vadovų girdime priešingai, net kyla abejonių, ar nepradės smukti mūsų Savivaldybė.

Funkcijų analizės pirkimas, manau, gali lemti ir kai kurių darbuotojų atleidimą. Jau dabar profsąjunga gauna ne vieną signalą, kad darbuotojai atlieka jiems nepriklausančius darbus. Juk yra ką reikia pavaduoti per atostogas, yra sergančių, yra vaiko priežiūros atostogose. Matome pažeidimus, tačiau yra kolektyvinė sutartis, yra Darbo kodeksas, kurių privalu paisyti. Praėjusią savaitę reikalai pajudėjo šiek tiek į priekį.

Nesakome, kad praėjusioje kadencijoje viskas buvo gerai. Yra menas iškart atsirinkti, kas buvo gerai, ir atmesti, kas buvo blogai. Juk verčiau taip negu viską sugriauti ir statyti nuo pamatų. Kol kas pasigendame socialinės partnerystės.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius neviršija leistinų normų. Vertinti atlyginimus „ant popieriaus“ nereikėtų skubėti. Juk nuo sausio pasikeitė įstatyminė bazė, tad anksčiau darbdaviui tekdavusi mokestinė našta dabar atsispindi darbuotojo atlyginime „ant popieriaus“, tad suma „į rankas“ tikrai nešoktelėjo į neregėtas aukštumas. Labai džiaugiamės, kad darbuotojų profsąjungoje dabar yra 50 proc. darbuotojų.

Beje, Savivaldybės administracijoje yra Centralizuotas vidaus audito ir kontrolės skyrius, tai kodėl jais nepasitiki? Gali jiems patikėti funkcijų analizę. Kam dar vykdyti pirkimą, leisti lėšas, kurių ir taip nėra. Kalbėjimasis turi būti abipusis.“

ĮDOMU

Kiek gyventojų aptarnavo vienas savivaldybės administracijos darbuotojas 2018 m.?