Lietuvos mokslininkai rado sprendimą, kaip sumažinti trąšų vartojimą
Jau kurį laiką augusios mineralinių trąšų kainos, prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Lietuvos mokslininkai sugalvojo, kaip mikroskopinių grybų ir bakterijų pagalba sumažinti trąšų naudojimą, išlaikant derlingumą ir derliaus kokybę, bei kartu tausoti aplinką.
Biotechnologijų mokslininko Stanislav Balion kartu su kolegomis kuriami grybiniai ir bakteriniai preparatai gali tapti tikru išsigelbėjimu ūkininkams. Tyrimai parodė, kad jie padeda 23 proc. sumažinti trąšų naudojimą, sulaiko dirvoje naudingas medžiagas ir padeda sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Su bendraminčiu prieš keletą metų įkūręs įmonę „Bioversio“ mokslininkas S. Balion iškėlė sau tikslą – sukurti tyrimais pagrįstus mikrobiologinius preparatus, kurie padėtų ūkininkauti tvariau. Lietuviai atrado būdą, kaip gamtoje natūraliai organines liekanas skaidančius mikroskopinius grybus paversti patogiu naudoti sporiniu preparatu, kurį užtenka panaudoti tik kartą per metus. Taip pat sukūrė bakterinį preparatą, kuris augalams taip reikalingą azotą „paima“ iš atmosferos ir perdirba dirvožemyje į augalams reikiamą būseną, taip pat tirpdo augalams nepasiekiamus kalį ir fosforą ir taip pat „paduoda“ augalų šaknims.
S. Balion sutiko papasakoti, kaip šie mikroorganizmai padeda ne tik taupyti, bet ir saugo aplinką bei praturtina dirvožemį.
– Koks buvo Jūsų kelias į mokslą, kaip atsidūrėte šioje srityje?
– Visą laiką domėjausi biotechnologijomis. Su kolega dirbome įmonėje, kurios veikla buvo valyti naftos produktais užterštą dirvožemį naftos produktais. Kai nuvežėme mėginius tyrimams, dirvožemio mokslininkai iš tyrimų instituto papasakojo apie problemas žemės ūkyje ir taip mūsų akys nukrypo į ten. Matėme, kad šioje srityje yra daug potencialo, kur biotechnologijos galėtų padėti. Mūsų pirminė ir pagrindinė idėja buvo, kad visas žemės ūkyje naudojamas chemines priemones galima pakeisti biologinėmis priemonėmis. Įkūrėme įmonę „Bioversio“, pradėjome kurti ir prekiauti moksliniais tyrimais pagrįstais mikrobiologiniais preparatais.
Nuo 2017 metų Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro institute atliekame tyrimus, važiuojame ir į ūkius, žiūrime, kokios sąlygos būna produktų panaudojimo metu. Per kelis metus išvystėme dabartinius mūsų produktus, kurie yra patogūs ūkininkui naudoti ir duoda didžiausią naudą tiek dirvožemiui, tiek ūkiui.
– Ar yra pasaulyje sukurta panašių produktų?
– Pati idėja nėra nauja – juk panašūs procesai natūraliai vyksta gamtoje. Problema visa laiką buvo, kaip tuos grybinius ir bakterinius produktus padaryti patogius naudoti. Mūsų mikroorganizmų produktai yra sporinės formos, todėl juos galima naudoti bet kada ir bet kur. Pavyzdžiui, dažnai sulaukiame klausimų, ar galima mikroorganizmus laukuose purkšti per lietų ar saulėtą dieną. Atsakymas – taip. Kadangi produktai yra sporiniai, jie tikrai gali būti purškiami bet kada, mikroorganizmai sporų pavidalu tiesiog palauks, kol susidarys jiems palankios sąlygos ir pradės dirbti savo darbą.
– Ar Jūsų kuriami grybiniai preparatai padės ūkininkams sutaupyti?
– Taip. Šiais metais dėl augančių gamtinių dujų kainų labai pabrango trąšos. Pavyzdžiui, azotinių trąšų kainos šiais metais pakilo keliais šimtais procentų. Tai yra didelis iššūkis ne vien žemės ūkio sektoriui, bet ir visai ekonomikai. Brangios trąšos lemia maisto produktų kainų šuolį, o šis išaugina bendrą infliaciją.
Kita problema, kurią padeda spręsti mikroskopiniai grybai ir bakterijos – perteklinis tręšimas. Tai nėra tvarus ūkininkavimo būdas ne tik ekonomine, bet ir aplinkosaugine prasme – trąšos iš dirvožemio yra išplaunamos, jos teršia vandens telkinius, sukelia jų žydėjimą bei turi neigiamą poveikį natūralioms ekosistemoms.
Mūsų nuolat atliekami tyrimai rodo, kad naudojant mikroorganizmų preparatus trąšų naudojimas sumažėjo 23 procentais, o derlius ne tik, kad nenukentėjo, bet kai kuriais atvejais iš tikrųjų net pagerėjo.
– Kaip mikrobiologiniai produktai gali tai padaryti?
– Nuėmus derlių, laukuose lieka daug augalinių liekanų. Juose natūraliai yra daug azoto, fosforo, kalio. Mikroskopiniai grybai padeda tas liekanas suskaidyti, taip naudingos medžiagos neišgaruoja, neišsiplauna, o lieka dirvožemyje humuso pavidalu. Kitais metais toje dirvoje augantys augalai vėl gali pasisavinti visas tas sukauptas maistingas medžiagas, todėl trąšų reikės mažiau. Tokiam pasisavinimui į pagalbą jau ateina specialios mitybinės bakterijos, kurių produktą ūkininkams mes irgi esame sukūrę. Bakterijos nėra trąšos, jos veikia kitaip – jos dauginasi šaknų zonoje, o ne mažėja, kaip trąšos, ir „gamina“ svarbiausias maisto medžiagas augalams nuolat.
– Jūsų kuriami grybiniai preparatai neatstoja trąšų, bet padeda jų naudoti mažiau?
– Bakterijos ir grybai nėra kažkoks trąšų pakaitalas, tiesiog jas naudojant kartu su trąšomis įvyksta toks kompleksinis poveikis, kad reikia mažiau trąšų, jos naudojamos efektyviau ir geriau išnaudojamas dirvožemio potencialas.
– Ar Lietuvos ir Europos ūkininkai jau atrado Jūsų sukurtus produktus?
– Taip, sulaukiame didelio Lietuvos ūkininkų susidomėjimo. Tie, kas produktus naudojo pernai, šiais metais grįžta ir perka didesniais kiekiais. Intensyviai dirbame ir su naujomis rinkomis.
