Ligų kompleksinis gydymas – gydytojos geriatrės kasdienybė

Po 10 metų studijų gydytoja geriatrė Simona prieš beveik pusmetį įsiliejo į Gargždų ligoninės kolektyvą.

Nors Gargždų ligoninėje, Vidaus ligų skyriuje, gydytoja geriatrė Simona RUBINAITĖ dar nedirba net pusmetį, teigiami atsiliepimai apie jos darbą jau pasiekė redakciją. Iš Klaipėdos į Gargždų ligoninę važinėjanti Simona mielai sutiko „Bangos“ skaitytojams papasakoti apie gydytojos darbą, profesinį kelią.

Vienas pacientas, o ligų?..

– Gydytojo profesija ne tik prestižinė, bet ir viena iš atsakingiausių. Kas paskatino pasirinkti?

– Net nežinau. Apsisprendžiau būdama 14–15 metų. Studijas baigiau Kaune. Šešerius metus mokiausi bendrai medicinos, o po to buvo ketveri metai geriatrijos rezidentūros. Po 10 metų studijų žinojau, kad noriu grįžti į Klaipėdos regioną. Kadangi mano teta iš Gargždų ir čia esanti ligoninė turėjo licenciją teikti geriatrijos paslaugas, apsisprendžiau pabandyti. Labai tuo džiaugiuosi, nes kolektyvas puikiai priėmė. Žinoma, pirmuosius dvejus mėnesius turbūt kolegoms įkyrėjau iki gyvo kaulo, mat reikėjo perprasti rajono ligoninės specifiką, susipažinti su vidaus tvarka, kaip ir kur nusiųsti pacientą vienu ar kitu atveju. Teko išsiaiškini daug niuansų, džiaugiuosi, kad visi geranoriškai padėjo.

– Geriatrija – orientuota į pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūrą. Bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis reikalauja kantrybės, gebėjimo išklausyti. Ar tai Jūsų neatgrasė nuo šios srities?

– Priešingai: man bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis yra įdomus. Be to, įvertinkime perspektyvą, jog vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje tik daugės, gimstamumo rodikliai nėra džiuginantys. Jaunesni žmonės dažniausiai visko nori čia ir dabar, o vyresnio amžiaus pacientas kur kas įdomesnis. Juolab kad dažniausiai jis atvyksta ne dėl vienos ligos, o dėl kelių. Retas turi tik vieną negalavimą. Daugelis skundžiasi ištisu ligų sąrašu. Todėl ir gydymas yra kompleksinis, jį reikia derinti.

Rajono gyventojai pareigingesni

– Kokios ligos dažniausiai kankina Jūsų pacientus Gargždų ligoninėje?

– 80 proc. sudaro širdies ir kraujagyslių ligos. Tai viena iš didžiausių problemų ir pasaulio mastu. Diagnozei nustatyti dažnai pakanka net žmogaus anamnezės (t. y. iš paciento surenkama ligos istorija). Po pokalbio su pacientu, jo apžiūros jau numanome, kur problema. O tyrimai dažniausiai atliekami tam, kad tai patvirtintume ir nustatytume, kokio masto yra negalavimas, kiek pažengęs.

Kadangi praktiką atlikau Kaune, tai pastebėjau, jog kauniečiai į gydytoją dažniausiai kreipiasi, kai liga juos jau visiškai įspiečia į kampą. O Klaipėdos rajono gyventojai šiuo atžvilgiu pareigingesni, rūpinasi gydymu nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Žinoma, tai būdinga ne visiems, bet tokia tendencija yra.

– Ar gydytojos darbas turi minusų?

– Kaip visada, yra dvi medalio pusės. Kai apsikraunu popieriais, tuomet pagalvoju, kad sėdėčiau verčiau banke, pabaigčiau darbą ir išeičiau ramia galva namo. Popierizmas išties kartais erzina. Tačiau viską atperka išgydytų pacientų šypsenos, jų pagerėjusi sveikata. Gera, kai gali padėti kitam, pastatyti pacientą ant kojų ir išleisti namo.

Atitrūksta žaisdama

– Ar šeimynykščiai, artimieji naudojasi jūsų žiniomis?

– Žinoma, tenka konsultuoti artimuosius, draugus. Būna, jog skambina, teiraujasi įvairių patarimų, tačiau be apžiūros ne visuomet galiu padėti. Kartais griežtai nurodau važiuoti į Priimamajį.

– Kaip pavyksta atsipalaiduoti po darbo dienos, atitrūkti nuo pacientų problemų, juolab kad kartais tenka diagnozuoti ir mirtį?

– Kiekvienas medikas turi savo metodą. Man atitrūkti nuo įkyrių minčių padeda dėmesio sutelkimas į kokį nors kitą dalyką: pavyzdžiui, dėlionę ar stalo žaidimą. Tačiau vienaip ar kitaip paciento mirtis vis tiek palieka savo antspaudą, visada galvoji, ką dar galėjai padaryti geriau.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių