Liudijimai apie negyjančią armėnų tautos žaizdą

Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas medaliu pagerbė klaipėdietį atsargos karininką Saulių Paliulį, išgelbėjusį armėnų kario gyvybę. Nuotraukoje – S. Paliulis su žmona.

Senos žaizdos negyja – klaipėdiečius sukrėtė bibliotekoje surengta paroda, skirta atminti prieš 30 metų Azerbaidžano mieste Sumgaite žiauriai nužudytiems armėnams. Tuomet sovietinė valdžia skelbė, jog per azerbaidžaniečių ir armėnų konfliktą žuvo apie 30 taikių gyventojų, tačiau išties jų buvo nukankinta daugiau.

Išvados nepadarytos

Renginį organizavusių armėnų bendruomenės atstovų teigimu, šiuos skaudžius armėnų tautos įvykius būtina prisiminti ne tik pagerbiant aukas, bet ir įspėjant apie galimus konfliktus, tebetvyrančią įtampą tarp abiejų tautų. „Mano kartos žmonės žinojo apie Sumgaito tragediją, norisi, kad šie įvykiai, kurie yra kraujuojanti armėnų tautos žaizda, ir toliau nebūtų pamiršti. Todėl ir surengėme šia parodą uostamiestyje. Užpuolikai jokių išvadų nepadarė – sovietinis Azerbaidžanas vangiai reagavo ir anuomet po skerdynių, žudikus padarė vos ne nacionaliniais herojais ir iki šiol skatina armėnų fobijos politiką. Vienas iš šios politikos arkliukų – „fake news“ – nuolat skelbiamos išgalvotos neigiamos žinios apie armėnus“, – sakė Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininkas gargždiškis gydytojas Albertas Albertjanas.

Laikoma genocido proveržiu

Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje iki birželio 2 d. eksponuojamoje parodoje „Sumgaitas 30“ pristatomos autentiškų dokumentų kopijos, aukų mirties liudijimai, tarptautinės bendruomenės, įvairių institucijų, žymių pasaulio veikėjų, visuomenės informavimo priemonių reakcija į įvykius Sumgaite ir vėliau, po dvejų metų, pasikartojusias žudynes – jau Baku. Teigiama, jog 1988 m. vasarį Sumgaite, kuriame gyveno apie 18 tūkst. armėnų, kilusio pogromo metu buvo nužudyti 27 armėnai, šimtai sužeistų, dešimtys dingo be žinios, buvo apiplėšta šimtai butų, sudeginta, sunaikinta įvairaus turto, tūkstančiai armėnų tapo pabėgėliais. Liudininkai kalba apie itin žiaurų pogromus vykdžiusių azerbaidžaniečių gaujų elgesį: žmonės buvo užpuolami savo namuose, mušami, kankinami, kapojami, niekinami jų kūnai, negailint nei moterų, nei vaikų.

Manoma, jog šis protu nesuvokiamas naujųjų laikų genocido proveržis, nusinešęs žymiai daugiau aukų negu oficialiai skelbiama, buvo nuožmus atsakas į taikias armėnų demonstracijas Kalnų Karabache dėl šio krašto likimo. Pasak parodos atidaryme dalyvavusio Armėnijos ambasadoriaus Lietuvoje Tigrano Mkrtchyano, išlikę dokumentiniai liudijimai rodo, kad beveik visi nužudytieji armėnai Sumgaite buvo kilę iš Kalnų Karabacho, o banditai jų ieškojo pagal butų adresų sąrašus. Žudikų siautėjimui tris dienas kelio neužkirto nė milicija. Surengtus pogromus ambasadorius vertino kaip žiaurų sovietinės Azerbaidžano valdžios atsaką į teisėtą Kalnų Karabacho institucijų reikalavimą peržiūrėti 1921 metų deklaraciją, pagal kurią ši etninių armėnų nuo seno apgyvendinta teritorija Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino sprendimu atiteko Azerbaidžanui.

Išgelbėjusiajam gyvybę – medalis

Armėnijos ambasadorius T. Mkrtchyanas į Klaipėdą atvyko ir turėdamas tikslą pagerbti narsų kariškį klaipėdietį. „Susirinkome čia ne tik tam, kad prisiminę tragedijas ir aukas išvengtume panašių kruvinų incidentų. Esame čia ir tam, kad pagerbtume žmones, kurie, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo kitus. Armėnų tauta jums bus dėkinga amžinai už tai, ką padarėte jos labui“, – įteikdamas garbingą apdovanojimą atsargos karininkui Sauliui Paliuliui sakė ambasadorius T. Mkrtchyanas. Lietuvis karininkas Armėnijos gynybos ministerijos medalio nusipelnė už tai, jog prieš 14 metų Vengrijoje nuo kirviu ginkluoto užpuoliko azerbaidžaniečio išgelbėjo kolegą armėną.

Buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono vadas klaipėdietis S. Paliulis 2004 m. Budapešte dalyvavo NATO renginyje „Partnerystė vardan taikos“, į kurį buvo suvažiavę kariškiai iš įvairių šalių. Vieną naktį atsitiko tragedija – lyg pakvaišęs azerbaidžaniečių karininkas Ramilis Safarovas išvakarėse nusipirktu kirviu užkapojo bendrabučio kambaryje miegantį armėną kariškį Gurgeną Margaryaną. Įsiutęs kruvinas žudikas triskart veržėsi ir į kitą kambarį, kuriame kartu su lietuviu gyveno dar vienas armėnas karininkas. Tačiau S. Paliulis užstojo kelią augalotam azerbaidžaniečiui – dar vienos aukos buvo išvengta. Vengrijoje R. Safarovas už brutalią žmogžudystę buvo nuteistas kalėti 30 metų be teisės į amnestiją, tačiau po kurio laiko buvo perduotas į tėvynę ir tuometinės valdžios nuo bausmės atleistas.

Didvyriu nesijaučia

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriui vadovaujantis S. Paliulis nenoriai prisimena šį kruviną incidentą, per kurį vos nenukentėjo ir pats. „Viską atsimenu labai aiškiai, bet nebenoriu detaliai pasakoti. Pasakysiu tik tiek, kad kariškiai savo santykius turėtų aiškintis mūšio lauke, o ne iš pasalų naktį pulti ir užkapoti miegančius žmones. Pats aš didvyriu nesijaučiu, manau, kad kiekvienas mano vietoje stengtųsi apginti šalia esantį žmogų, kuriam gresia mirtinas pavojus“, – sakė narsusis klaipėdietis, trijų vaikų tėvas. Lietuvoje už šį kilnų poelgį S. Paliulis buvo apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Armėnai gerokai anksčiau lietuvį karininką irgi norėjo pagerbti už tautiečio išgelbėjimą, tačiau jis ilgą laiką tarnavo užsienyje.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Eugenijaus MACIAUS nuotr.