Lygiadienio šventė Drevernoje kasmet kitokia

V. Asnauskienė: „Skulptūros simbolizuoja milžinus, saugančius čia gyvenančius žmones. Sugrįžti kviečia simboliniai namai, o kitoje skulptūroje įžvelgiame milžinę – moterį, saugančią namų židinį. Suliepsnos ne visi kūriniai.“

Kasmet vis kitaip Drevernoje švenčiamas Lygiadienis, bet tradiciniai akcentai išlieka. Tik keičiasi renginio vieta: šiemet jo kulminacija – prie Drevernos šliuzų. Savaitės pradžioje ten iškilo penkios skulptūros iš šiaudų ir medžio. „Stengiamės išsaugoti senojo žvejų kaimo dvasią“, – kalbėjo Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė.

Simbolinių skulptūrų prasmė

Dvyliktąjį rugsėjį Drevernos kultūros namai pakvietė į senąjį žvejų kaimą švęsti Lygiadienį. Klaipėdos rajone tik šiame pamario kampelyje atgaivinta sena tradicija išeinančiai saulei aukoti apeiginį oželį. Tik čia kuriamos gilią prasmę įkūnijančios skulptūros iš šiaudų ir medžio. Savaitės pradžioje prie Drevernos šliuzų iškilo penkios fantastiškos skulptūros, kurias baltiškais motyvais sukūrė amatininkų gildijos „Lamata“ vadovas tautodailininkas Darius Vilius su savo komanda.

„Milžinai saugo čia gyvenantį žmogų, vartai, pro kuriuos būtina praeiti ir ant seno žvejų aukuro užberti gintaro dulkių, kad žvejai sėkmingai peržiemotų, turėtų žuvies ir kitokių gėrybių kitą sezoną. O viena skulptūra simbolizuoja namus, – dėstė V. Asnauskienė. – Tautodailininkas Darius akcentuoja moteriškąją jėgą – vienoje skulptūroje galima įžvelgti milžinę. Juk nuo senovės moteris buvo namų židinio, ugnies sergėtoja, maisto gamintoja. Taigi šiemet pagarba jai. Dar viena labai graži skulptūra išeinančiai saulei.“

Išsaugoti išskirtinumą

V. Asnauskienė kalbėjo, jog kultūros namai pagal galimybes stengiasi išsaugoti senojo žvejų kaimo dvasią. „Rajono vadovai susidomėjo šia idėja. Per paskutinį susitikimą apgailestavome, kad rajono Savivaldybė nesitarė su Drevernos bendruomene, kaip Karklėje. Ir patys pripažino, jog veikla šioje srityje truputį chaotiška“, – dėstė renginių organizatorė.

Birželio pabaigoje Drevernos bendruomenė pirmą kartą minėjo Tarptautinę žvejo dieną – dreverniškiai susirinko į jaukų, šiltą prisiminimų vakarą. „Jauniems etninės veiklos specialistams užsiminiau, jog Drevernoje būtų galima surengti respublikinį renginį, į kurį atvyktų prie vandenų gyvenantys žmonės ir pajustų, jog Drevernos gamta, tradicijos kitokios, ir laivai kitokie, – atskleidė planus V. Asnauskienė. – Mums nereikia siekti miesto kurorto statuso, nereikia tūkstantinių minių. Pas mus gražu, bet kitaip nei Juodkrantėje ar Nidoje – reikia išsaugoti išskirtinumą.“

Gausu veiklos

Visą dieną Drevernoje šurmuliuos Lygiadienio šventės renginiai. „Lamatai“ parengus projektą vyks konferencija, skirta Eugenijai Šimkūnaitei prisiminti. Netradicines paskaitas skaitys lektoriai. „Antai Rūta Vildžiūnienė, folkloro ansamblio „Vėlingis“ vadovė, kiekvieną sakinį pagrįs senovinėmis dainomis. Charizmatiškoji Giedrė Bružienė žaismingai pristatys vaistažoles, įdomūs ir kiti paskaitininkai“, – sakė V. Asnauskienė. Etnografinėje žvejo Jono Gižo sodyboje vaidins Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus mėgėjų teatro „Ciongas“ artistai. Senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurm savo virtuvėje buvusios mokyklos sode senoviniu būdu keps dilgėlių duoną, bandas, bandeles, gamins paštetus, keps žuvį ant irklo ir kitokiais senoviniais gardumynais vaišins šventės dalyvius, atsakinės į klausimus.

Vakare nuo kultūros namų bus „vedamas“ oželis į pamarį. Jį lydės įspūdinga eisena, o trys folkloro ansambliai – „Raskila“ iš Birštono, „Vėlingis“ iš Priekulės ir Drevernos „Žvejytės“ apraudos jį. Po to kultūros namuose vyks šokiai, bet dėl koronaviruso ne tiek ilgai, kaip anksčiau.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių