,,Malonės valandą“ skolingi tik meile nelikime

,,Eikime, žmonės, ar plaukim, kaip upės <…>Dalinkimės šiluma, tikėjimo grūdu, skolingi tik meile nelikime“…   Vieną jaukų ir užburiantį  vakarą susirinkome  šiltoje parapijos koplyčioje. Čia  vyko Klaipėdos Juozapo darbininko parapijos ,,Šv. Šeimos“ Marijos Legionierės Ritos Bijeikytės-Gatautės knygos ,,Malonės valandą“ pristatymas.

  Nurimo mintys, pasinėrėme į užburiančios šilumos ir meilės Stebuklą, prisiminėme tai,kas gera, ir brangu. Ne tik kartu pabuvome, atsipalaidavome eilių šnabždesy, bet ir  padėkojome  Lurdo Mergelei Marijai už gydymus ir pagalbą, vedant mus Viešpaties nušviestu taku: ,,Su ryto malda, kaip duona./Atveriam širdis ir lenkiamės prie dvasinės motinos kojų“…

   ,,Gyvename ypatingu laikmečiu, kuriame daug skubėjimo, melo, netikrumo, nuoširdaus atvirumo stokos. O ką jau kalbėti apie tikrą meilę ir užpildančius tarpusavio santykius… Mūsų nedaug, bet pastovi kasdienė malda nugena baimės, nerimo debesis į šoną. Tikra, nuoširdi malda, dar geriau – susikibus ir drauge išmelsta daro stebuklus.  Kaip sakė dvasinis konsultantas Joseph Murphy, kas meldžiasi kartu ir lieka kartu. Tai yra didžios Malonės laikas“,-  į renginį įvedė  renginio vedėja Indrė Milkevičiūtė.

   Rašytoja augo šeimoje, kur tyraširdės, veiklios moterys – senelė, mama – siekė, kad tuo metu dar mažutė Rita eitų tikėjimo, ramybės ir džiaugsmo keliu ir kad gyvenime visko užtektų.  Anksti netekus tėvų, motina Marija būsimai rašytojai tapo dvasine motina. ,,Krikščionis nesijaučia apleistas, vienišas, nes iki pat paskutinio atodūsio jaučia motinos Marijos globą. Taip gyvenimo kabinosi ir mažoji Rita.

    Niekas tuomet nenumanė, kad iš šios mažos, trapios  mergaitės išaugs stipri ir veikli moteris, išleidusi 10 knygų, aktyviai veikianti visuomenėje ir organizuojanti renginius, gelbstinti iš krizių miestiečius, ugdanti vaikus, kelianti pasimetusiųjų moralę.

    Rašytojos R. Bijeikytės- Gatautės asmeninis  liudijimas apie rožinio galią, šventųjų  palaiminimus ir dovanas įkvėpė mus nauja viltimi, kad paėmus Marijos ranką,  pasitikint Dievu ir meldžiantis, net baisiausi dalykai nebaisūs. Taip pat buvome sužavėti Ritos pasidalinimu, kaip daug gali tikinčiojo malda. ,,Dirbau socialine pedagoge profesinėje mokykloje. Daug buvo studentų iš mažų miestelių, kaimų. Norėjosi padaryti jiems šventę. Kaip tik artėjo Šv. Valentino diena ir buvo ruošiamas pasirodymas pagal šventųjų gyvenimus. Aš pradėjau galvoti, kaip tuos vaikus papuošti, pradžiuginti – juk norėjosi, kad jiems būtų šventė ir turėtų gražius kostiumus. Tada karštai pasimeldžiau ir didžiai nuostabai netikėtai atsirado fondas, kuris pasiūlė mums rūbų. Ateinu prie tų maišų, tik traukiu, tik imu – tokia gausybė ir viskas tinka!”,- džiugiai prisimena Rita.  Šventė neabejotinai pavyko.

  Malonė – tai Viešpaties gailestingumas, kurio mes nesame nusipelnę. Tai valanda, kurioje vyksta didieji meilės mainai, ir žmogus iš naujo atranda, kad myli ir yra mylimas. Priimti malonę – tai priimti Viešpaties gailestingumą, kurio nereikėjo nesuskaičiuojamai daugybei žmonių.: ,,Eikime žmonės, plaukim, kaip upės <…> Nelikim skolingi viens kitam meilės/ Ji mums iš aukštybių duota“…

    Klausėmės dar kelių  liudijimų, kai Dievo Motinai atsiliepiant, įvyko stebuklingi išgijimai, atsivertimai. Pasaulio istorijoje žinomi du vienuolynai, kurie, vienuoliams nuolatos  meldžiantis rožinį, per stebuklą liko nepaliesti net atominės bombos. Bomba buvo  numesta ant Hirosimos, Nagasaki metu (1945m.) Taip pasakojo pamaldusis šventasis Maksimilijonas Marija Kolbė.

    Iš naujo atradome Ritos poezijos skonį dainoje ,,Sparnuotosios eilės“ o taip pat ir daugeliui jau pažįstamose eilėse ,,Dangus ir Žemė“, ,,Ar daug žmogui reikia?“, ,,Šv. Juozapas ir angelai“,  ,,Ateiki, mama“, ,,Prie uždarytų Katedros durų“,  ,,Tarp eilučių“, ,,Nesitrauk nuo uolos“, ,,Prakilnioji karaliene Marija“, ,,Dovanos“, ,,Eikim“, ,,Nelikim skolingi meile“ ir kiti…

   Eilėraščius skaitė knygos autorė, Marijos Legionierė, rašytoja R. Bijeikytė – Gatautė, tikybos mokytoja Vida Bružaitė-Žirnova, I. Simonaitytės klubo  ,,Tarp eilučių“ narys Jonas Sakalauskas, geografijos mokytoja, dailininkė Rimantė Vasiljeva, Marijos Legionierė, užimtumo specialistė I. Milkevičiūtė.

   Atvėrėme savo širdies langus, supratome, kad kiekviena valanda gali būti Malonės… Malonės metas buvo tikras, jaukus.. ,,Žingsnį lėtinu, o lūkesčiai išlieka./Prieinu prie bareljefo, veidai metale iškalti/Mačiusiųjų Mariją“.

Indrė MILKEVIČIŪTĖ