Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicijos puoselėjimas ir sklaida
Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukta Klaipėdos krašto puoselėjama Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija sulauks papildomo šalies gyventojų dėmesio. Tradicijos puoselėtojai Klaipėdos etnokultūros centras kartu su 11 kitų nematerialaus kultūros paveldo vertybių atstovų buvo atrinkti dalyvauti tęstiniuose komunikacijos mokymuose, kurie organizuojami įgyvendinant projektą „Pozityvios žinios apie kultūros paveldą“. Juose gilinamos pirmojo etapo metu įgytos rinkodaros ir komunikacijos žinios bei ugdomi praktiniai įgūdžiai.
Pagal projekto koncepciją mokymų dalyviai įgis ne tik žinių, reikalingų sėkmingai puoselėjamų tradicijų sklaidai, bet ir turės unikalią galimybę plačiau paviešinti atstovaujamas nematerialaus kultūros paveldo vertybes. Apie kiekvieną jų bus parengti profesionalūs straipsniai su fotoreportažais ir sukurti bei socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo siužetai.
Mažosios Lietuvos instrumentinė muzikavimo tradicija imta gaivinti XX a. 8–9 deš., istorinių muzikos instrumentų tyrinėtojui ir meistrui Antanui Butkui rekonstravus Mažosios Lietuvos muzikos instrumentus: kankles-arfą, psalteriumą, ragą-trimitą, švilpynę ir pan. Jo pėdomis pasekė ir kiti meistrai, tad netrukus autentiško pavyzdžio muzikos instrumentais ėmė groti Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės rajono, Neringos savivaldybėse gyvuojantys folkloro ansambliai, kitų Lietuvos regionų folkloro kolektyvai. Remdamiesi moksliniais tyrimais, rašytiniais šaltiniais ir etnografine medžiaga, eksperimentuodami ansambliai atkuria Mažosios Lietuvos muzikavimo tradiciją ir ją plėtoja daugiau kaip tris dešimtmečius. Muzikos instrumentais pritariama dainoms ir evangeliškoms giesmėms, grojamos dainų, šokių, ratelių melodijos iš Rytų Prūsijos vokiškų leidinių bei XX a. ekspedicijų Klaipėdos krašte užrašų.
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūros tęstinumo ženklu tapusios muzikavimo tradicijos atkūrimo ir išsaugojimo pagrindas – istorinės žinios, muzikos instrumentų rekonstravimo ir įvairi tradicinio muzikavimo patirtis bei kūrybiškumas. Profesionalių kolektyvų vadovų ir muzikantų dėka gimsta ir autorinės kompozicijos, grojamos drauge su klasikinės, džiazo, elektroninės muzikos atlikėjais.
Projektą „Pozityvios žinios apie kultūros paveldą“ įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, finansuoja Kultūros ministerija.
