Melioruotuose laukuose daugėja užpelkėjusių plotų

Ūkininkams skaudu matyti vandenyje mirkstančius javų plotus. Užpelkėjusių žemių kasmet daugėja, nes per daugelį metų melioracijos įrenginiai nusidėvėjo.

Šiemet rajono Savivaldybei melioracijos įrenginių priežiūrai, remontui, taip pat polderių priežiūrai skirta 356 tūkst. eurų – menkai, kaip ir pernai. Žemės ūkio skyriuje – krūva prašymų juos remontuoti, tačiau patys ūkininkai nesistengia gauti europinių lėšų, kad sutvarkytų melioracijos sistemas savo valdomuose plotuose.

Pinigų mėtymas sulūžusioms pralaidoms

Šiemet rajono Savivaldybei melioracijos įrenginių priežiūrai, remontui skirta 356 tūkst. eurų. Iš jų polderių priežiūrai – 134 tūkst. Eur.

„Avarinių melioracijos sistemų gedimų remontui galima naudoti iki 20 proc. visos skirtos sumos“, – akcentavo Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Griauslys.

Valstybės lėšomis remontuojami tik valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai, tai yra drenažo rinktuvai, kurių diametras – iki 12,5 cm.

Žemės ūkio vyriausiasis specialistas Deividas Marcinkevičius kalbėjo, jog kasmet atsiranda naujų problemų – naujų drenažo gedimų: „Jie šalinami, bet neatliekama rekonstrukcija.“

Specialistai apgailestavo dėl absurdiškų reikalavimų: remontuojant pralaidą, negalima keisti vamzdžio, o tik remontuoti siūles, tarpus tarp pralaidų. Pasak jų, rajone nemažai sulūžusių pralaidų, kurių remontuoti nebeverta. „Lopymas – pinigų mėtymas, bet tai visos šalies problema – savivaldybės pyksta, bet nieko padaryti negali“, – kalbėjo J. Griauslys.

Neįsileidžia remontininkų

Dėl drenažo gedimo žmonės gali kreiptis į Žemės ūkio skyrių. Šiemet gauta daug prašymų – kai kurie ūkininkai kreipėsi dėl 10 ar keliolikos drenažo gedimų. Tačiau ne visi sulaukė teigiamo atsakymo.

„Avarinių gedimų remontą reikia derinti su VĮ Valstybės žemės fondo inspektoriumi, – pasakojo D. Marcinkevičius. – Šiuo metu turime 65 prašymus valstybinių melioracijos įrenginių (drenažo) remontui. Specialistai ir fondo atstovas apžiūrėjo užtvinusius laukus ir priėmė sprendimą remontuoti.“

Numatomų atlikti avarinių gedimų remonto darbų sąrašas bus paskelbtas Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje.

J. Griauslio teigimu, rajono teritorijoje valstybės nuosavybės teise priklausančių drenažo rinktuvų yra 1 867 kilometrai.

Dalis lėšų skirta ir magistralinių melioracijos griovių priežiūrai ir remontui, kurių yra 1 280 km. Dėl grioviuose susikaupusių sąnašų nebeveikia drenažas ir apsemiami laukai. Specialistai apgailestavo, jog mažai ūkininkų prižiūri su jų laukais besiribojančius magistralinius melioracijos griovius. „Tvarkingas šeimininkas turėtų tuo pasirūpinti – veikiantis drenažas naudingas jam“, – kalbėjo D. Marcinkevičius.

Jo teigimu, vienintelis rajone ūkininkas dreverniškis Petras Vasiliauskas prižiūri savo laukuose esančias drenažo sistemas ir magistralinius griovius.

Daugelio žemių naudotojų sklypai ribojasi su melioracijos grioviais. Specialistai pasakojo, jog kartais norint atlikti magistralinių griovių remontą, ūkininkai neįsileidžia į savo laukus, nes ribojasi su grioviu. Kartais net policiją kviečia…

„Žinoma, pakraštį sugadiname, betgi tai daroma dėl ūkininkų gerovės. Apie planuojamą remontą įspėjame iš anksto, projektuojant“, – sakė D. Marcinkevičius.

Laukžemio tvenkinio rekonstrukcija

Vienas sudėtingiausių projektų – Laukžemio tvenkinio Radailių kaime hidrotechnikos statinių rekonstrukcija, kuri bus atlikta rajono Savivaldybės lėšomis. Šiais metais planuojama pradėti darbus – išleisti vandenį. Numatyta baigti 2018 m.

Šiemet bus atliekami sutvarkytų 65 km griovių priežiūros darbai: šienaujama, kertami krūmai. Specialistai pasakojo, jog numatyta atlikti Vėžaičių užtvankos smulkius remonto darbus, remontuojamas Drevernos polderis.

Dirbamos žemės plotuose daugėja užpelkėjusių plotų. Specialistų teigimu, rajono ūkininkai nesistengia rekonstruoti savo valdomuose plotuose melioracijos sistemų, nesiekia gauti europinių lėšų. „Galima gauti 80 proc. kompensacijos. Dalį išlaidų žada padengti Savivaldybė, tačiau pareiškėjų nėra, nors melioracijos įrenginių būklė kasdien prastėja“, – kalbėjo D. Marcinkevičius.

Vienintelė Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacija, įkurta P. Vasiliausko, pasinaudojo europinėmis lėšomis rekonstruoti melioracijos įrenginius savo laukuose. „Savivaldybei teikti paraiškas gauti europinę paramą labai sudėtinga, nes nesurenkama reikalinga atrankos balų sistema, – kalbėjo specialistas. – Bet planuojame teikti paraišką europinei paramai gauti Baukštės siurblinės rekonstrukcijai – nuo soviet­mečio čia nieko nedaryta.“