„Metų darbuotojos“ titulas – ryšių su visuomene specialistei
E. Strakšytė įsitikinusi, jog ryšių su visuomene profesionalas turi orientuotis įvairiose situacijose, išmanyti krizių komunikaciją, išsiskirti gebėjimu pateikti informaciją suprantamai, kad žmonės kuo daugiau žinotų ir patys sakytų, jog jiems čia gera gyventi.
Iš Mažeikių rajono į Klaipėdą gyventi persikėlusi Ernesta Strakšytė (24 m.) jau beveik pusantrų metų dirba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąja specialiste.
Anksčiau ji mąstė kaip ir dauguma, jog savivaldybių administracijose dirba tik vyresnio amžiaus žmonės, kurie geria kavą ir perdėlioja dokumentus. Tačiau įstojus į valdininkų gretas jaunai moteriai teko atsisveikinti su stereotipais ir pasiraitoti rankoves, mat darbo ryšių su visuomene srityje – per akis. Pastangos nenuėjo veltui – šiemet Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kalėdiniame vakarėlyje Ernestai atiteko „Metų darbuotojos“ titulas.
Sunkiausia – dėl nepatenkintų gyventojų
– Papasakokite apie savo darbą. Kokius iššūkius tenka įveikti?
– Rytais su skyriaus vedėja Daiva Beliokaite aptariame dienos darbus. Man tenka įvairios užduotys. Rašau straipsnius, rengiu atsakymus į žurnalistų ir gyventojų klausimus, atnaujinu informaciją Savivaldybės internetinėje svetainėje bei socialinio tinklo paskyroje, dalyvauju renginiuose, fotografuoju, kuriu įvairias vizualizacijas, padedu specialistams interneto svetainės skyrelių administravimo klausimais.
Sudėtingiausia, tačiau neišvengiama, dirbant tokį darbą – susidurti su gyventojų nepasitenkinimu, skaityti neigiamus atsiliepimus ir suprasti, kad žmogus nenori išgirsti kitos pusės, kitos nuomonės, nes viskas, kas ne pagal jį, – netiesa. Tačiau tokių atveju nėra daug. Žmonės linkę domėtis, klausti. Maloniausia – bendrauti su žmonėmis, dalyvauti renginiuose, kur tenka garbė pažinti daug įdomių, nusipelniusių, iniciatyvių, gerą darančių žmonių. Tai įkvepia, duoda energijos visai dienai.
– Ar visada svajojote siekti aukštumų ryšių su visuomene srityje?
– Sunku pasakyti, ar tai mano svajonė. Visuomet troškau dirbti žurnaliste, vėliau atsirado noras tapti mokytoja, pagaliau nusprendžiau mokytis ir žurnalistikos, ir viešųjų ryšių – Viešosios komunikacijos. Atlikusi viešųjų ryšių praktiką Mažeikių rajono savivaldybėje, supratau, kad darbas savivaldybėje nėra monotoniškas, galima realizuoti save, sutikti daugybę įdomių žmonių, sužinoti daug naujo, tik reikia dirbti. Vytauto Didžiojo universitete baigiau Viešąją komunikaciją. Studijuodama dirbau radijo ir televizijos stotyje „Pūkas“ Kaune, buvau žurnalistė, laidų vedėja. Šiuo metu Klaipėdos universitete studijuoju Nacionalinio saugumo magistrantūros studijų programoje.
Kolektyvas sužavėjo nuo pirmų dienų
– Pameni, koks buvo pirmas įspūdis apie Klaipėdos rajoną?
– Truputį gėda, bet prieš pradėdama dirbti Klaipėdos rajono savivaldybėje išsamių „namų darbų“ neatlikau ir apie rajoną žinojau tikrai mažai, išankstinių nuostatų neturėjau. Buvau sužavėta, kiek čia daug sąžiningai dirbančių žmonių, kurių gyventojai nemato, o ir jų darbas yra iš dalies „nematomas“, nes daug ką gyventojai suvokia kaip duotybę, kai iš tiesų viskas, ką matome aplink, yra kažkieno darbo vaisius. Taip pat buvau pakerėta pačiu rajonu, jo gamta, istorija, žmonėmis.
– Kaip vertinate gautą „Metų darbuotojos“ nominaciją?
– Buvau maloniai nustebinta tokiu įvertinimu, juolab kad balsavo patys Savivaldybės darbuotojai. Esu labai dėkinga. Žinojau, kad Administracijos darbuotojai, vadovai supranta ryšių su visuomene svarbą, bet tokio įvertinimo nesitikėjau.
Žinoma, šios nominacijos yra simbolinės, tai tikrai nereiškia, kad aš tais metais dirbau daugiausiai, sunkiausiai ir pan. Visi atlikti darbai neįmanomi be kitų specialistų. Tai jie man teikia informaciją, jie maloniai bendrauja ir padeda visais klausimais, jie atlieka didžiuosius darbus, įgyvendina projektus ir pan. Aš esu tik tarpininkė, žmogus, kuris papasakoja apie kolegų atliktus darbus. Kiekvienas atsakingai dirbantis specialistas vertas „Metų darbuotojo“ titulo.
– Kaip pailsite po sunkios darbo dienos? Kokie Jūsų pomėgiai?
– Geriausias poilsis – laikas, praleistas su antrąja puse (Ernesta po penkerių metų draugystės susižadėjo su savo širdies draugu Aidu – aut. past.), artimaisiais, draugais. Mėgstu žiūrėti filmus (taip pat ir animacinius, ir visai nemanau, kad tai vaikiška), gerus serialus, skaityti knygas, klausytis muzikos, žaisti įvairius stalo žaidimus, būti gamtoje. Stengiuosi nuolat domėtis tuo, kas vyksta Lietuvoje, pasaulyje.
Agnė ADOMAITĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
