Metų įdirbį vainikavo kolektyvinės sutarties pasirašymas

Kolektyvinę Klaipėdos rajono savivaldybės ir Švietimo įstaigų profsąjungos sutartį pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė B. Vaičikauskienė. Svarbiausia, kad sutartis nenugultų stalčiuose, o būtų vykdoma. Susirinkę pedagogai konstatavo, kad kol kas pedagogo profesijos prestižo didinimas – tik valdžios deklaracija.

Nors švietimo sektoriuje įtampa neslūgsta, pedagogai ruošiasi gruodžio 8 d. vyksiančiam nacionaliniam streikui, Gargžduose įvyko teigiamų poslinkių. Klaipėdos rajono savivaldybė ir Švietimo įstaigų profsąjungos rajono susivienijimas pasirašė kolektyvinę sutartį, kuri juridiškai įteisino tarpusavio bendradarbiavimą, įsipareigojimus. Tam prireikė vienerių metų įdirbio.

Kviečia mokyklų vadovus

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė atvirai sakė, jog pirminė sutarties vizija nuo galutinės skiriasi: „Mes norėjome pasekti šalies pavyzdžiu ir rajone įkurti trišalę tarybą, kad prie šios sutarties prisijungtų ir rajono mokyklų vadovai. Deja, jie liko pogrindyje. Mes siūlome jiems išeiti į viešumą ir prisijungti prie sutarties.“ Jai pritarė ir į Klaipėdos rajono savivaldybę atvykęs Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas: „Bendromis jėgomis galima daugiau nuveikti.“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas prieš dėdamas parašą teiravosi, kuo rajono pedagogų padėtis iš esmės pasikeis po šios sutarties pasirašymo. Jam buvo atsakyta, kad bendradarbiavimas tiesiog bus formaliai įteisintas. Tiek jo, tiek B. Vaičikauskienės padėti parašai vainikavo metų įdirbį. „Dabar tikimės dar konstruktyvesnio darbo, bendradarbiavimo tarp atskirų profsąjungų ir Savivaldybės administracijos“, – akcentavo pasirašymo momentą stebėjęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vac­lovas Dačkauskas.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė B. Vaičikauskienė patikino, kad pas merą švietimiečiai buvo visada priimami be jokių problemų, kompromisų buvo ieškoma net pačiais sunkiausiais 2008 m.

Stichiškai trūks pedagogų

Problemų švietimo srityje – begalė. Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas E. Jesinas teigė jas galįs vardinti iki vakaro. Anot jo, šiuo metu kyla socialinio protesto banga, nes švietimo darbuotojų paprasčiausiai negirdima. Kol kas, anot jo, siekis didinti pedagogo profesijos prestižą yra tik deklaracija. Viešumoje kuriama iliuzija, kad pedagogai uždirba labai daug – esą vidutiniškai 900 eurų, tačiau iš tiesų jų atlyginimai siekia 500–600 eurų. „Problema – ne tik darbo užmokestis, bet ir socialinės garantijos, saugumas. O pinigų yra, jų visada atsiranda, tik reikia mokėti juos paskaičiuoti ir paimti“, – įsitikinęs E. Jesinas.

Kaip valstybinės švietimo politikos pasekmė šiuo metu pradeda trūkti pradinių klasių pedagogų, taip pat ypač tiksliųjų gamtos mokslų mokytojų. Kas bus po 5–10 metų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius nedrįso prognozuoti. Pasak jo, naivu tikėtis, kad 95–96 balus iš valstybinio fizikos ar chemijos egzamino surinkęs abiturientas rinksis edukologijos universitetą. „Kol nebus išspręsta darbo krūvių problema, atlyginimų klausimas, negalime tikėtis proveržio ugdymo kokybėje“, – apibendrino A. Petravičius. Jo nuomone, jei pedagogas vidutiniškai uždirbtų 1 000 eurų, nuotaikos taptų geresnės, situacija keistųsi. Šiuo metu Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje 20 mokytojų yra priskaičiuotas per 1 000 eurų, 6 – per 1100 eurų atlyginimas. „Minijos“ pagrindinėje mokykloje 7 pedagogams – per 1 000 eurų, po 1 – per 1 100, 1 200 eurų darbo užmokestis. Tačiau šiais atvejais mokytojai dirba beveik dviem etatais, turi didžiulius krūvius.