Ministras su pavaldžiomis įstaigomis aptarė korupcijos problematiką ir prevenciją
Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitiko su pavaldžių įstaigų vadovais aptarti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. Vertindamas esamą situaciją sveikatos priežiūros sistemoje, ministras pabrėžė, kad jokie su galima korupcija susiję veiksmai čia toleruojami nebus.
„Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų. Šiandieninė situacija rodo, kad gydymo įstaigos tik formaliai atlieka antikorupcijos veiklą, jos apraiškų tyrimus. Ar nekeista, kad nė viena gydymo įstaiga nėra gavusi nė vieno pranešimo per įstaigų pranešėjų kanalus? Atliekant viešuosius pirkimus tik viena įstaiga naudojasi interesų konfliktų valdymo įrankiais, o tai signalizuoja, kad įstaigos nemoka arba nenori identifikuoti galimų interesų konfliktų, kas prisidėtų prie skaidrumo sistemoje. Todėl jau dabar ruošiamės naujo Korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimui“, – sako ministras A. Dulkys.
Pasak ministro, formaliam požiūriui į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje vietos neliks. Peržiūrime ir atliekame įstaigų įstatų, vadovų pareigų aprašymų pakeitimus. Vadovai neš asmeninę atsakomybę už įstaigų antikorupcinės aplinkos kūrimą.
Susitikime dalyvavo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus vadovė dr. Margarita Švedkauskienė. Jos pristatė naujausius Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis ir naujojo Korupcijos prevencijos įstatymo, įsigaliosiančio nuo kitų metų sausio 1 d., pakeitimus.
STT direktoriaus pavaduotojos R. Kaziliūnaitės teigimu, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijose, šiuo atveju – Lietuvos ligoninėse, būtų skiriamas realus vadovų dėmesys antikorupcinės aplinkos kūrimui, o asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją, turėtų ne tik pareigą, bet ir pakankamas garantijas tokiai veiklai vykdyti.
„Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius. Tik iš esmės pakeitus antikorupcinės aplinkos kūrimo kultūrą, sustiprinus antikorupcinį sąmoningumą, galime pasiekti aukštesnę viešojo sektoriaus skaidrumo kokybę, taip pat – didesnį žmonių pasitikėjimą sveikatos sistema“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Naujajame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemą sudaro korupcijos prevencijos priemonės, antikorupcinio sąmoningumo didinimas, personalo patikimumo užtikrinimas ir kitos veiklos ar priemonės. Taip pat daugiau dėmesio skiriama atsparumo korupcijai lygio nustatymui, korupcijos rizikos valdymo vertinimui ir antikorupcinių elgesio standartų diegimui.