Modernaus daugiabučio sienos pasakoja miesto istoriją
Gargždų centre stovi išskirtinis, prieš keletą metų pastatytas daugiabutis. Modernios jo sienos pasakoja Gargždų miesto istoriją. Vos tik įžengus stabtelėti vestibiulyje priverčia istoriniai kadrai tiek iš Gargždų krašto muziejaus, tiek iš privačios kolekcijos. „Kiekvienam svarbu kultūrinis identitetas, pažinti savo šaknis, juolab kad mūsų daugiabutis pačiame miesto centre“, – sako parodos iniciatorė, viena iš daugiabučio gyventojų ir bendrai idėjai kaimynus sutelkusi Albina ANANJEVA.
Stiprina tapatybę
Naujai pastatytame daugiabutyje (Kvietinių g. 9D) su šeima įsikūrusi Albina prisimena, jog vos tik čia atsikraustė, iškart į akis krito tuščia erdvė vestibiulyje. „Natūraliai kilo mintys apie parodą. Pradžioje norėjosi modernios grafikos ar šiuolaikinės dailės elementų, tačiau po diskusijos su kaimyne gimė labai prasminga idėja, jog tai puiki erdvė pasakojimui būtent apie Gargždus. Juk esame įsikūrę vos keli žingsniai nuo buvusio žydų skvero, netoliese buvo mečetė ir pan.“, – pasakojo pašnekovė. Moteris apie Gargždus yra sukaupusi nemažai žinių, mat anksčiau, kai dar dirbo Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, rengė projektą, kūrė edukacinį žaidimą „Jonas ir rajonas“, tuomet ir pati sužinojo daug įvairių faktų apie mūsų rajono kultūrinį, socialinį, ekonominį gyvenimą praeityje.
Anot jos, ir dabar yra gyvenančių Gargžduose, tačiau nežinančių, kad čia buvo dvaras, veikė dvaro muziejus, kuriame buvo net egiptietiška mumija. Dvarininkų Renių dvaras išsiskyrė turtinga biblioteka, kurioje buvo galima rasti daugiau nei 4 000 tomų knygų. „Tačiau viskas nyko, buvo daug gaisrų ir mažai kas išliko Gargžduose, tad paroda norėjosi užfiksuoti turimas žinias, kad jos stiprintų mūsų tapatybę su šiuo kraštu. Juk mūsų rajonas išskirtinis, tai kartu ir Mažosios Lietuvos riba“, – dėstė A. Ananjeva.
Išskirtiniai kadrai
Krašto istorijai neabejinga moteris džiaugiasi, kad 12 butų savininkų sutelkti bendram tikslui – parodos įrengimui – nebuvo sudėtinga. Buvo sušauktas kaimynų susirinkimas, pristatyta idėja, preliminarus maketas, kaip paroda turėtų atrodyti. Kaimynai visokeriopai prisidėjo tiek morališkai, tiek finansiškai. „Pagalbos, žinoma, kreipiausi į Gargždų krašto muziejaus direktorę Sigitą Bučnytę, ši pasakė, jog tikrai padės ir paragino susisiekti su istoriku Mariumi Mockumi. Prašėme kuo įdomesnių nuotraukų ir tokių, kurios darytos netoli dabar mūsų stovinčio daugiabučio“, – dėstė A. Ananjeva. Ji džiaugiasi, kad į gyventojų poreikius buvo atliepta su kaupu. Yra nuotrauka, kurioje matosi Gargždų dvaro dalis, galima parodoje apžiūrėti ir kaip anksčiau atrodė Rinkos aikštė. Nuotraukose matyti ir Gargždų piliakalnis, kuris anuomet nebuvo apaugęs medžiais, tad jį sutvarkius istorinė teisybė, kaip sakoma, yra atkurta. J. Basanavičiaus gatvėje darytoje nuotraukoje – visa „grietinėlė“: mokytojai, visuomenininkai, policininkai ir kt. Matyti ir kelias į Klaipėdą, dabartinė Klaipėdos gatvė, kuri anksčiau buvo labai plati.
„Pamatyti parodą nepakanka, svarbu išgirsti ir pasakojimą. Tad paprašėme istoriko M. Mockaus visai daugiabučio bendruomenei papasakoti apie istorinius kadrus. Jis mielai sutiko, už tai esame išties dėkingi. Buvo labai informatyvu ir įdomu“, – kalbėjo Albina. Anot jos, tai buvo tikra kaimynų šventė, įvykusi dar šiltuoju sezonu, tad kaimynai vėliau pavakarojo ir lauke, nuspręsta tokius kaimynų susitikimus organizuoti kasmet.
Ateičiai – nauji užmojai
Albina, pasitelkusi šiuolaikines technologijas, visą parodą sudėliojo pati. Tik jos tėtis Albinas, kuriam yra taip pat labai dėkinga, visus rėmelius sukabino, kantriai matavo ir dailino parodos kompoziciją. Kadangi daugiabutyje yra keturi aukštai, tad ties pirmuoju sustoti neketinama. „Antrajame aukšte jau svajoju apie parodą, kurioje atsispindėtų praeities retro drabužiai, juolab kad tokių nuotraukų yra išties daug. O trečiajame aukšte būtų žemėlapių paroda, kurioje matytųsi, kaip bėgant laikui keitėsi Gargždų miesto ribos“, – ateities užmojus atskleidė kūrybiškumo nestokojanti gargždiškė.
Unikali paroda daugiabutyje, liudijanti krašto istoriją, traukia ne vieną. Tiek pas Albiną, tiek pas kaimynus yra užsukančių parodos pažiūrėti, o po to, žinoma, diskusijos tęsiasi jau butuose. „Tokiu būdu ne tik giliname žinias, bet atrandame laiko ir bendravimui, ko taip dažnai pritrūkstame šiame skubančiame amžiuje“, – pastebėjo Albina. Ji šypsodamasi sako, jog ir muziejaus lankytojus ar kitus Gargždų istorija besidominčius svečius mielai kviečia užeiti, jei tik bus poreikis. Vestibiulyje jaukumą kuria ne tik paroda, bet ir stilingas stalelis su įrėmintu užrašu „Namai – tai ne vieta, tai – jausmas“, vazoje pamerktos smilgos. Kiekviena detalė – apgalvota, ne veltui Albina turi daug dekoravimo patirties, o stiliaus pojūtis – įgimtas.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
