Modernėjančioje Drevernoje šventė – su pagarba praeičiai

Dreverniškiai domėjosi savo kaimynų, pažįstamų sukurtais rankdarbiais, piešiniais.

Dreverniškius ir svečius praėjusį savaitgalį sujungė tradicinė šventė „Ant marių kraštelio“. Joje apdovanoti kūrybiški kaimo gyventojai, eksponavę savo rankdarbius, paveikslus kultūros namuose surengtoje parodoje, pagerbtas atminimas negrįžusiųjų žvejų. Dvi dienas trukusioje šventėje kiekvienas dalyvis galėjo rasti tai, kas jį džiugintų. „Ateityje bus puoselėjamos tradicijos ir kuriamos naujos – bus gera gyventi Drevernoje“, – įsitikinusi Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.
Linkėjimas išlikti bendrystėje
Vyresnės kartos dreverniškių širdyse tebėra gyva žvejų kaimo dvasia. Ją mena Drevernos centre trykštantis laivelio formos fontanas. Šis kaimas prieš kelis dešimtmečius garsėjo ne tik mariomis, jos pakrantėmis, bet ir žuvies laimikiais, tik estetinio pasigėrėjimo čia nebuvo. Dabar nebeliko žvejų – pamario kaimas tapo turistų, poilsiautojų traukos vieta. Atvykėliams čia yra kuo pasigėrėti: kaip pasikeitusi, išgražėjusi Dreverna!
Iš Drevernos kilusi bendruomenės pirmininkė Linos Strumylienė, besidominti savo gimtojo kaimo istorija, negalėjo atsakyti, kada čia pradėta švęsti žvejų šventė – nebėra ko paklausti, pasitikslinti. „Yra žinių, kad praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje šventė surengta šalia dabartinės Jono Gižo etnografinės sodybos, netoliese buvusioje užeigoje. Sako, kad susirinko 42 žvejai, tarp jų buvusi didelė bendrystė. Vėliau šventės pobūdis, vieta keitėsi – atsirado naujas personažas Neptūnas, vėliau perkrikštytas Bangpūčiu, Žvejų šventė išaugo į didelį renginį, suburiantį ne tik vietos, bet ir buvusius gyventojus“, – atskleidė L. Strumylienė. Ji linkėjo dreverniškiams išlikti bendrystėje ir švęsti paprastai, šiltai.
Paroda – įžanga į šventę
Šį kartą tradicinė Drevernos šventė prasidėjo dreverniškių darbų parodos atidarymu. Erdvioje salėje eksponuojami tapyti, siuvinėti paveikslai, keramikos kūriniai, mezginiai, nėriniai. Šiai šventei lėlių kūrėja Sigita Vendelytė pasiuvo simbolinį šamą, ir kitų parodos autorių darbuose užkoduota pamario dvasia. Kai kas pirmą kartą į viešumą iškėlė savo darbus, kaip antai dreverniškė Veronika Stasiukėnienė. Čia eksponuojami ir buvusių Drevernos kaimo gyventojų darbai. L. Strumylienė pristatė savo sesers Odetos paveikslą: meniškos sielos, savamokslė menininkė gyvena Vokietijoje.
Pasak Priekulės KC Drevernos skyriaus renginių organizatorės Virginos Asnauskienės, čia eksponuojami 26 kūrybingų žmonių darbai. Prieš 16 metų irgi buvo surengta paroda, tačiau šiemet joje eksponuojami ir šišioniškių, buvusių gyventojų, darbeliai. Čia galima pamatyti dukros išsaugotus mamos siuvinėtus rankdarbius. Buvusi dreverniškė, įsikūrusi senųjų gyventojų namuose, rado siuvinėtas staltieses, jas sutvarkė ir pateikė parodai. „Išsaugotų šišioniškių rankdarbiai – šios parodos išskirtinumas, kaimo istorijos atminimas, – kalbėjo V. Asnauskienė. – Smagu, kad savo kūrybą pateikė ne tik dreverniškiai, bet ir priekuliškiai bei kitų aplinkinių kaimų žmonės.“ Virgina irgi pristatė savo rankdarbius – riešines, o kultūros namų darbuotoja Aldona Stasiukėnienė – mezginius.
Salėje, kur vyko šventinis renginys, akį traukė garsaus menininko Dano Andriulionio, šio krašto kūrėjo, šviesaus atminimo Lino Jankaus draugo, simbolistiniai piešiniai. Ir parodos autorius jau išėjęs. Našlė Dovilė jautriai atskleidė gyvenimo su kūrėju nuotrupas. Kitoje, foto parodoje – užfiksuotos žvejų gyvenimo akimirkos, jų portretai, darbo įrankiai. Tai įamžino fotografai Stasys Šeštauskas, Arūnas Baltėnas ir kiti.
Nepamirštant praeities, kurti ateitį
Į parodos atidarymą susirinkę pasipuošę dreverniškiai apžiūrėjo, aptarinėjo eksponatus, prisiminė jų autorius. Viena iš vyriausių renginio dalyvių Teresė Mažikienė sakė pažįstanti žmones, kurių darbai čia eksponuojami. Ji irgi turi rankdarbių, tačiau nepateikė. Vilija Kuzminskienė, kurios keramikos darbai parodoje traukė akį, pastebėjo, jog šiame krašte yra daug kūrybingų žmonių, kuriančių gražius darbelius, bet neretai viešumoje nerodančių. Visi parodos dalyviai buvo apdovanoti suvenyrais – simboliniais laiveliais. Susirinkusieji susipažino ne tik su vizualia, bet ir žodine kūryba. Dreverniškių eiliuotas mintis perskaitė aktorė Virginija Kochanskytė, kartu su varėniškiu atlikėju Roku Kašėta pristačiusi muzikinę-literatūrinę programą.
Pasak seniūnės D. Bliūdžiuvienės, šis renginys – dreverniškių pagerbimo šventė, jų įvertinimas už grožio kūrimą. „Šventė, kurios pirmoji diena skirta vietos kūrėjams, labiausiai aktuali Drevernos bendruomenei. Susibūrę žmonės gali pasišnekučiuoti, pabendrauti, pasigėrėti kūryba, besikeičiančiu, modernėjančiu kaimu“, – kalbėjo seniūnė. Ji džiaugėsi dreverniškių bičiulyste, kad kultūros darbuotojai bendradarbiauja su kitomis bendruomenėmis. „Stiprybė – vienybėje, – patikino ji. – Tikiu, kad Drevernoje bus puoselėjamos tradicijos ir kuriamos naujos.“
„Tradicinis renginys šiemet užliejo visą Dreverną – šeštadienį Žvejo sodyboje susirinko regiono etno kolektyvai, vakare prie šliuzo – kitas koncertas. Ši vieta taps nauja traukos vieta, – „Bangai“ kalbėjo Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė. – Didelis V. Asnauskienės įdirbis rengiant šią šventę, kuri Drevernoje yra didžiausia . Džiugu, kad švenčiama dvi dienas – tai atspindi etnoliniją, suburia dreverniškius. Etno kolektyvų susibūrimas įprasmina Žvejų šventę.“
V. Asnauskienė patikino, jog daugelis prisidėjo rengiant šią šventę. Išskirtinai įsijungė amatininkų gildija „Lamata“, vadovaujama senovinių valgių rekonstruktorės Edita Nurmi. Šeštadienį visą dieną Drevernos amatų kiemelyje vyko sambūris, edukacijos, gamino ir skanavo maistą. Restorano savininkas Vaidas Alminauskas inicijavo vaišes žuviene, kurią išvirė Aldona Stasiukėnienė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content