Mokinių jausena ne mažiau svarbi nei pažymiai
E. Renės poezijos knygos pristatymas Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje.
Nors kone kiekvienoje švietimo įstaigoje yra psichologas, vykdomos įvairios akcijos patyčių prevencijai, vaikų socialinė emocinė būklė kelia susirūpinimą. Ne veltui 2020-ieji yra paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais.
Gargždų „Minijos“ progimnazijoje penktų aštuntų klasių moksleiviams vyksta pamokos, kuriose vaikai supažindinami su dažniausiai pasitaikančiais psichikos sutrikimais, stigmomis.
Išklauso… ir pliušinis meškiukas
„Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Zubauskienė akcentavo, kad švietimo įstaigoje skiriamas vis didesnis dėmesys socialiniam emociniam ugdymui, vykdoma „Lions Quest“ programa „Paauglystės kryžkelės“, tačiau paraleliai ieškoma dar šią sritį stiprinančių veiklų. „Neseniai kalbėjau su šeštokais, kurie atvirai pasipasakojo. Vienas grįžęs namo išsiverkia žiurkėnui, kitas – kačiukui, trečias – šuniui ar net pliušiniam meškiukui. Anot vaikų, tėvai net neįsivaizduoja, kad jie turi problemų, jiems trūksta bendravimo, vaikai neturi kam išlieti savo rūpesčių. Tai yra problema“, – akcentavo L. Zubauskienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad pačių suaugusiųjų psichologinė būklė dažnu atveju nėra gera, o vaikai – tai mūsų atspindys. Progimnazijos psichologė Jolanta Ronning pabrėžė, kad tėvai turėtų savo vaikų pasiteirauti ne tik apie pažymius, bet ir apie savijautą. „Juk mokykloje vyksta ne tik pamokos, bet ir tarpusavio bendravimas, kuris paaugliams neretai tampa rimtu išbandymu, ypač socialinių tinklų suklestėjimo laikais. Tad verta užduoti ne tik klausimą, kiek gavai iš matematikos testo, bet ir kaip tu jautiesi“, – teigė J. Ronning.
Perduodama patikima informacija
Tiek L. Zubauskienės, tiek J. Ronning pastebėjimu, šiuolaikiniai vaikai jiems aktualios informacijos dažniausiai ieško „YouTube“ ar „Google“ internetiniuose puslapiuose. Beribėse interneto platybėse galima surasti ir vertingos informacijos, tačiau taip pat yra ir daug netiesos. Todėl labai svarbu, kad į paaugliams rūpimus klausimus informaciją suteiktų atitinkamos srities profesionalas. „Labai džiaugiamės, kad „Minijos“ progimnazija šiais mokslo metais sėkmingai vykdo projektą, kurio metu psichologijos studentė veda klasės valandėles ir supažindina mokinius su dažniausiai jų amžiaus grupei pasitaikančiais psichikos sutrikimais“, – pasakojo „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir psichologė.
„Minijoje“ su 5–8 klasių mokiniais bendrauja ir jiems klasės valandėles veda psichologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti Justė Jurčiūtė. „Esu savanorė, toks projektas vyksta ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Einame į klases, diskutuojame su mokiniais, rodome mokomąją medžiagą. Aiškiname apie galimus psichikos sutrikimus, stigmas. Duodame patarimų, kaip jų išvengti“, – kalbėjo J. Jurčiūtė.
Aktualiausios – depresija ir anoreksija
Anot J. Jurčiūtės, su mokiniais kalbama apie depresiją, kuri ypač aktuali socialinės erdvės fone, kai patyčios gali įgauti labai didelį pagreitį. „Vaikams informacija perteikiama labai paprastais pavyzdžiais. Depresija pristatoma kaip mažas šuniukas, kuris vis auga, jei susikaupusios problemos nėra sprendžiamos. Kad tokie susitikimai su vaikais reikalingi, įrodo grįžtamasis ryšys. Matai, kuriems vaikams temos rezonuoja, akyse kaupiasi ašaros. Buvo atvejis, kai mokinys pasiliko po pamokos ir nedrąsiai pasakė manantis, jog turi minėtą juodą šunį“, – pastebėjimais dalijosi psichologė J. Ronning.
Kita iš aktualių temų – anoreksija. „Yra rodomas vaizdo įrašas, kuriame mergina dalijasi savo patirtais išgyvenimais, kaip ji gydosi. Kur kreiptis, kai reikia pagalbos“, – sakė psichologijos studentė J. Jurčiūtė. Pasak jos, aukštesnių klasių moksleiviams (9–12) išsamiau pasakojama ir apie socialinį nerimą bei šizofreniją. „Minijos“ progimnazijoje projektas tęsis iki kovo mėnesio.
Progimnazijos direktorius Julius Gindulis džiaugiasi, kad interaktyvius seminarus, diskusijas mokiniams veda savo srities specialistai, šiuo atveju savanoriauja psichologiją studijuojanti studentė. „Tai žmogus, kuris nėra mūsų pedagogų bendruomenės dalis, juolab ne vietinis, dėl to mokiniai labiau atsiveria, išsipasakoja. Tikimės įgyvendinti dar ne vieną bendrą projektą“, – sakė J. Gindulis.
L. Zubauskienė, aktyviai dalyvaujanti socialinio emocinio ugdymo mokymuose, konferencijose, pastebėjo, jog anksčiau buvo raginama leisti mokiniams išsidūkti, kad vėliau galėtų produktyviai dirbti, o dabar rekomenduojama pamokos pradžioje juos „surinkti“, elementariais kvėpavimo, fiziniais pratimais sukoncentruoti dėmesį į akimirką čia ir dabar. O kai vidus ramus, galima toliau koncentruotis į mokomąją medžiagą.
Agnė ADOMAITĖ
Aut. nuotr.
