• 29 lapkričio, 2021
|

Mokyklų bendruomenės pamažu atsisako lyčių stereotipų, bet atsipalaiduoti nereikėtų

Mokytojų ir moksleivių apklausų apie lyčių nuostatas rezultatai parodė, kad visos veiklos, kviečiančios permąstyti lyčių normas bei suteikiančios žinių, kaip atpažinti smurtą lyties pagrindu, padeda pamažu siekti pokyčių. Atviri pokalbiai su moksleiviais ir mokytojais apie visuomenėje pateisinamą smurtą, priekabiavimą bei kitą netinkamą elgesį duoda rezultatai. Vis tik, esminiams pokyčiams būtinas strateginis ir tęstinis darbas.

Lygių galimybių plėtros centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras 2020 ir 2021 metais atliko apklausas 9-iose Lietuvos mokyklose, kad įvertintų, ar nuoseklus darbas su mokyklų bendruomenėmis keičia moksleivių ir mokytojų stereotipines nuostatas.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič sako, kad atliktos apklausos leidžia stebėti tam tikrus pokyčius nuostatų lygmenyje: „Nors tai nebuvo mokslinis tyrimas, vis tiek galime pastebėti tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, mokytojai geriau atpažįsta skirtingų formų smurto situacijas, o moksleiviai yra labiau linkę keisti savo nuomonę priklausomai nuo gaunamų žinių. Matome, kad merginų bei vaikinų atsakymai kai kur taip pat akivaizdžiai skiriasi. Šie duomenys mums naudingi siekiant identifikuoti, kurias veiklas reikėtų stiprinti, kuriems klausimams skirti daugiau dėmesio.“

Kaip elgtis ir atrodyti dera merginoms, o kaip – vaikinams?

Kadangi lyčių normų vaikai išmoksta ankstyvame amžiuje, apklausoje buvo užduota keletas klausimų apie mergaitėms ir berniukams tinkamus žaislus. Su teiginiu „Mašinėlės yra tinkami žaislai mergaitėms“ 2020 m. sutiko 66 proc. visų apklaustų moksleivių, o 2021 m. – 78 proc. Manančių, kad lėlės yra tinkami žaislai berniukams, abiejų apklausų metu buvo kiek mažiau. 2020 m. sutikusių buvo beveik pusė (49 proc.), o po metų šis skaičius išaugo iki 65 proc. Įdomu tai, kad mokytojai abiem klausimais buvo linkę abejoti labiau nei moksleiviai ir jų nuomonė buvo mažiau kategoriška. Antrosios apklausos metu daugiau mokytojų atsidūrė neutralioje pozicijoje ir nepasirinko konkretaus atsakymo, o pritarusių teiginiams – sumažėjo keletu procentų.

Didelius moksleivių nuostatų pokyčius galima pastebėti ir kai kuriais su išvaizda susijusiais klausimais. Pavyzdžiui, 2020 m. 27 proc. nurodė pritariantys teiginiui „Merginos turi atrodyti seksualiai“, o nesutikusių buvo 41 proc. Pakartotinėje apklausoje pritarusių moksleivių liko vos 12 proc. ir net 62 proc. laikėsi priešingos nuomonės. Tokiam reikalavimui nepritarusių mokytojų nepadaugėjo, tačiau jų vis tiek buvo daugiau nei moksleivių (2020 m. – 68 proc., 2021 m. – 67 proc.).

Sumažėjo ir vaikinų išvaizdai keliami reikalavimai. 2020 m. 23 proc. apklaustų vyresnių klasių mokinių sutiko su teiginiu „Svarbu, kad vaikinas būtų raumeningas“, prieštaravo – 41 proc., o dar 36 proc. nei sutiko, nei nesutiko. Tai jau projekto pradžioje indikavo, kad ganėtinai daug jaunuolių dar nebuvo apsisprendę ir išsamesnis temos nagrinėjimas potencialiai galėtų padėti formuoti savivertę didinančias, mažiau kūno žalojimą skatinančias ir saviraiškos neribojančias nuostatas. Būtent taip ir nutiko, nes nesutikusių skaičius 2021 m. padidėjo net 19 procentinių punktų ir pakilo iki 60 proc., 17 proc. apklaustųjų teiginiui pritarė, 23 proc. – tiksliai atsakyti negalėjo.

Vertindami merginų iniciatyvą mezgant romantinius santykius, gimnazistai pademonstravo laisvesnį požiūrį nei apklausose dalyvavę mokytojai. Teiginiui „Normalu, kai mergina pakviečia vaikiną į pasimatymą“ šiais metais pritarė 81 proc. moksleivių (2020 m. – 73 proc.) ir 60 proc. mokytojų (2020 m. – 61 proc.). 28 proc. mokytojų (2020 m. – 27 proc.) atsakė nei sutinkantys, nei nesutinkantys su pasiūlytu teiginiu.

Nors iniciatyvos pakviesti į pasimatymą klausimu mokytojai laikėsi tradicinio požiūrio, jau pirmosios apklausos metu jie moksleivius aplenkė savo požiūriu apie lyčių lygybę šeimoje. Su teiginiu „Šeimoje tėvas turi turėti didesnį autoritetą nei mama“ 2020 m. nesutiko 40 proc. moksleivių, o 2021 m. taip galvojančių jau buvo 63 proc. Mokytojų nuomonė pakito tik 4 procentiniais punktais nuo 64 proc. 2020 m. iki 68 proc. šiemet.

Visgi apklausa atskleidė, kurie su merginų bei vaikinų elgesiu ir išvaizda susiję stereotipai tarp moksleivių vis dar gajūs. Atsakymai į klausimą, ar sutinka su teiginiu „Merginoms yra svarbiau pasirūpinti išvaizda nei vaikinams“, šiek tiek kito, bet 45 proc. tebėra linkę tokiai nuostatai pritarti. Taip pat liko nemažai manančių, kad blogiau, kai keikiasi merginos, nei kai tai daro vaikinai (30 proc.).

Atpažinti ir vertinti smurtinį elgesį – sunkiau

Smurto dėl lyties klausimais mokytojai parodė lyderystę. Pavyzdžiui, su teiginiais „Normalu tikrinti savo merginos telefoną neatsiklausus“ ir „Normalu tikrinti savo vaikino telefoną neatsiklausus“ abiejų apklausų metu nesutiko virš 90 proc. mokytojų. Šiems teiginiams prieštaraujančių moksleivių abu kartus buvo mažiau nei 80 proc., ir čia pastebėti gana ryškūs skirtumai lyčių požiūriu.

Nors moksleiviai atpažino kontroliuojantį ir privatumą pažeidžiantį elgesį kaip netinkamą, pasirodė, kad aiškiau išreikštą smurtinį elgesį jie yra linkę romantizuoti. Su teiginiu „Berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., – yra tiesiog dėmesio rodymas“ šiemet vis dar sutiko 31 proc. moksleivių (2020 m. – 43 proc.), o merginos arba vaikino pavydą kaip rūpesčio ar meilės išraišką vertino 39 proc. apklaustų gimnazistų (2020 m. – 49 proc.).

Kita išryškėjusi tendencija – vertinti į vaikinus nukreiptą smurtą ne taip rimtai, kaip smurtą prieš merginas. Tai buvo matyti jau vertinant muštynes, kilusias tarp tos pačios lyties moksleivių, kai berniukų tarpusavio nesutarimai naudojant fizinę jėgą buvo pateisinami didesnės dalies apklaustųjų nei klausime apie smurtinį konfliktą tarp merginų. 2021 m. 90 proc. mokytojų ir tik kiek daugiau nei pusė moksleivių (56 proc.) nemanė, kad normalu konflikto metu ar jaučiant pavydą šaukti ant savo vaikino (2020 m. – 87 proc. ir 47 proc.). Atsakymai apie šaukimą ant merginos analogiškoje situacijoje buvo itin panašūs, bet tokį elgesį jaunuoliai vertino kritiškiau ir šiemet nesutikusių buvo 61 proc., o pernai – 51 proc. Su teiginiu „Normalu trenkti savo vaikinui, jei supykai, jauti pavydą arba jis elgiasi ne taip, kaip norėtum“ pernai sutiko 16 proc., šiemet – 6 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių. Kad tokiomis pat aplinkybėmis normalu trenkti savo merginai, 2020 m. atsakė 5 proc. moksleivių, o 2021 m. – 3 proc. Tuo tarpu beveik visi mokytojai nė vienos iš išvardytų situacijų nelaikė normalia.

Nepaisant to, kad smurtą prieš merginas mokyklų bendruomenės vertina kaip blogesnį reiškinį nei smurtą prieš vaikinus, aukų kaltinimo nuostatos vis dar išlieka. 2020 m. net 43 proc. gimnazistų ir 33 proc. pedagogų pritarė teiginiui „Kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. Pakartotinėje apklausoje šie skaičiai sumažėjo iki 27 proc. ir 29 proc., tačiau taip pat liko nemažai iki galo neapsisprendusių.

Remiantis apklausų rezultatais, galima teigti, kad prevencinės veiklos mokyklose duoda rezultatų, tačiau pokyčiai nėra staigūs ir svarbu toliau nuosekliai dirbti.

Su visais apklausų duomenimis galite susipažinti čia: https://lygybe.lt/data/public/uploads/2021/11/moksleiviu-ir-mokytoju-apklausa.pdf.

Apklausoje dalyvavo 9 gimnazijų (po 3 Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. savivaldybėse) mokytojai bei moksleiviai. 2020 m. sausio mėn. buvo apklausti 457 moksleiviai ir 177 mokytojai, 2021 m. birželio mėn. – 394 moksleiviai ir 162 mokytojai. Pirmosios apklausos virtualų klausimyną moksleiviai pildė informatikos pamokų metu, pakartotinės apklausos – nuotoliniu būdu klasių valandėlių arba pamokų metu. Mokytojai į klausimus atsakinėjo jiems patogiu metu. Klausimus parengė projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“ įgyvendinantys ekspertai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių