Monografijoje – Priekulės krašto senosios kapinės
Mokslininkai M. ir M. Purvinai: „Knyga apie Priekulę atsirado rajono valdžios žmonėms nepajudinus piršto.“
Praėjusį savaitgalį Priekulės evangelikų liuteronų parapijos namai atgijo. Savo kraštą branginantys lietuvininkų palikuonys bei šioje žemėje prigiję ir ją pamilę kitų regionų žmonės čia susibūrė aptarti mokslininkų tyrinėtojų Martyno ir Marijos Purvinų monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ antrąją knygą.
Susirinkusiesiems autoriai pristatė savo didžiulį darbą, kurio objektas – Mažosios Lietuvos, savito etnokultūrinio regiono senosios kapinaitės, ten statyti tradiciniai antkapiniai paminklai bei kita įranga. M. ir M. Purvinai senąsias Priekulės krašto kapinaites tyrinėjo ketvirtį amžiaus. Šioje savo knygoje jie pateikė medžiagą ne tik apie Priekulės apylinkių, bet ir Dituvos-Kairių, Agluonėnų, Pėžaičių-Vanagų, Pjaulų-Vanagų, Drevernos-Svencelės apylinkių senąsias kapines ir jų įrangą. Jie inventorizavo 72 kapines, kuriose tyrinėjo 2219 objektų, fotografavo antkapinius paminklus, kryžius, užfiksavo kelis šimtus įrašų antkapiniuose paminkluose.
Pasak Priekulės seniūnijos seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, mokslininkai Purvinai sukaupė didelę istorinę medžiagą. Rajono Savivaldybės tarybos narė Violeta Riaukienė jiems padėkojo už Mažosios Lietuvos kultūros puoselėjimą. Evangelikų liuteronų kunigas Darius Petkūnas akcentavo, jog šie mokslininkai dirba iš pašaukimo.
Plačiau apie monografiją – kitame „Bangos“ numeryje.
