Naminiams gyvūnėliams – viltis pririšti šeimininką

Nuo šių metų sausio 4 d. Lietuvoje įsigaliojo privalomojo naminių gyvūnų – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimo tvarka. Anksčiau speciali savininką identifikuojanti mikroschema buvo savanoriška investicija į gyvūną arba vykstančiųjų į užsienį reikalas. O nuo šiol taip ženklinti reikės visus – tiek numylėtus kilmingus šunis, tiek kaime prie būdų pririštus reksus ir po sodybas lakstančias raines. Veterinarijos specia­listai ir gyvūnų prieglaudų atstovai naujajai tvarkai vieningai pritaria ir vadina ją europietiška. Baiminamasi tik vieno – kad dėl mokamos paslaugos daugės žiauraus elgesio su naujomis gyvūnų vadomis.

Tikslas – didinti atsakomybę

Maždaug ketverių metų beveislis šuo Vinciukas neseniai tapo Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorės Skaidros Karalienės šeimos augintiniu. Į patikimas rankas šunelis buvo perduotas iš gyvūnų prieglaudos Vilniuje. „Beveik 15 metų auginome šunį, todėl kai nuotraukoje pamačiau panašų, nebedvejojau. Labai myliu šunis, o rinkdamasi net nesvarsčiau – iškart kreipiausi į prieglaudą. Man skauda širdį, kad gyvūnai metami į gatvę. Norėjau padėti ir tarnyboms, ir beglobiams“, – kalbėjo S. Karalienė. Jos žiniomis, Vinciuką buvę šeimininkai prie prieglaudos išmetė tiesiai iš mašinos.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys „Bangai“ teigė, kad gyvūnų kontrolę atliekančios institucijos nesikeis. Tikrinimus galės atlikti Viešosios tvarkos skyrius, policijos pareigūnai bei VMVT. „Mūsų skyriuje didesnio darbuotojų skaičiaus dėl to nenumatyta. Esmė ta, kad kontrolė bus lengvesnė, nes pamatę palaidą šunį galėsime lengvai identifikuoti šeimininką, kas anksčiau buvo problema“, – sakė jis. Per 2015 m. skyriaus specialistai rajone surašė 13 ATP protokolų už netinkamą gyvūnų laikymą, o šiemet – jau tris.

„Vingio veterinarijos gydyklos“ Klaipėdoje gydytojas Robertas Bartkus neseniai irgi girdėjo panašią kliento istoriją. Esą prie Ketvergių karjero stabtelėjo mašina, iš kurios paleistas šuo buvo virve pririštas prie medžio ir paliktas likimo valiai. „Jei gyvūnas būtų „čipuotas“, iškart galėtume rasti šeimininką. Tai padaryti leis naujoji tvarka. Ji įtvirtins šeimininko atsakomybę“, – įsitikinęs R. Bartkus.

Būtent tokią – lengvą pasimetusio gyvūno identifikavimo – naudą įvardija ir registracijos tvarką palaikanti Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. Taip Lietuvoje neliktų tyčia ar netyčia bešeimininkiais likusių naminių gyvūnų. Taip pat viliamasi bent preliminariai suskaičiuoti, kiek šalyje auginama šunų, kačių ar šeškų. Kai kurios savivaldybės (tarp jų ir Klaipėdos rajono) jau anksčiau buvo nustačiusios reikalavimą gyvūnėlius registruoti seniūnijose, tačiau tokia tvarka nepasiteisino ir pagaliau ryžtasi įvesti visuotinę.

Registruos veterinarai

Už naująją tvarką atsakingas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Taip pat už registrą bus atsakinga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža „Bangą“ informavo, kad kol kas į tarnybą gyvūnų šeimininkai nesikreipia, kadangi registras nėra visiškai paruoštas. Specialistas paaiškino, kad iki šių metų gimusius šunis, kates ir šeškus įregistruoti reikės per pereinamąjį laikotarpį – iki 2017 m. balandžio 1 d. Šiemet (ir ateityje) gimusius minėtus gyvūnus paženklinti reikės per 4 mėnesius, o po to per savaitę įregistruoti registre. A. Bauža taip pat nuramino, kad po institucijas vaikščioti nereikės. Ženklinimo ir įregistravimo procedūras atliks licencijuotos privačios veterinarijos klinikos. Į VMVT teritorinį skyrių atvykti galima, jei gyvūnas turi mikroschemą, bet nėra įregistruotas arba jei norima gauti gyvūno augintinio pasą.

Mokestis – privatus reikalas

„Esu už gyvūnų ženklinimą. Turime galvijų: kiaulių, karvių kontrolę, todėl ne išimtis turi būti ir naminiai gyvūnai, – sako veterinarijos klinikos „Libetera“ vadovas Robertas Galinskas. – Tai didins šeimininkų atsakomybę. Bus mažiau valkataujančių naminių gyvūnų, taip pat, tikiuosi, mažiau jų bus išleidžiama į lauką be pavadėlių. Be to, tokia tvarka turėtų priversti skiepyti augintinius, nes iki šiol pasitaiko nemažai atvejų, kai apie skiepus nuo pasiutligės šeimininkas pagalvoja tik namų teritorijoje pamatęs kokią lapę.“ Veterinaras pripažino, kad registravimo tvarka dar nėra visai aiški ir patiems gydytojams, nors akivaizdu, kad būtent jie turės teikti šią paslaugą. „Mikroschemas augintiniams dėjome ir anksčiau. Bet jos daugiausia domino į užsienį gyvūnus besivežančius šeimininkus. Ženklinimas pas mus kainuoja 15 eurų, o papildomas įregistravimas esamuose Lietuvos ir Europos registruose – dar 15 eurų. Mūsų žiniomis, pagal dabar įsigaliojusią tvarką registravimas vietinėje Lietuvos sistemoje bus nemokamas, o už ženklinimą kainos nekeisime. Ji sieks 15 eurų“, – žadėjo R. Galinskas.

„Kiekvienoje normalioje visuomenėje požiūris į gyvūnus priklauso nuo supratimo. Registracija yra reikalinga, ypač dėl nemažėjančio beglobių skaičiaus. Per metus Klaipėdos apskrityje užregistruojama apie 100 atvejų, kai šunys užpuola žmones ir jie kreipiasi į gydymo įstaigą dėl skiepų nuo pasiutligės“, – sakė Klaipėdos VMVT viršininkas A. Bauža. Esą identifikavus šunį būtų aišku, ar jis skiepytas, ar ne.

Veterinaras R. Bartkus taikys tokį pat įkainį, tačiau jis pripažino, kad visos šalies mastu kainos gali gerokai skirtis. Mat tai bus privačių gydytojų verslo reikalas. „Ženklinimas reikalingas, bet bijau, kad atsiras daugiau žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Ypač kaimuose, kur katės per metus turi ne po vieną kačiukų vadą, o eutanazija kartais yra net brangesnė už mikroschemą. Visgi tikiuosi, kad perspektyvoje turėtų išpopuliarėti gyvūnų sterilizacija“, – viliasi veterinaras.

Tikisi nuolaidų

Gyvūnų prieglaudos VšĮ „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė šiuo metu prižiūri apie 300 beglobių gyvūnų. Moteris dar nežino, ar visus juos reikės registruoti. „Ženklinimas yra geras dalykas, bet būtų gerai, kad prieglaudoms ši paslauga būtų kaip parama. Didelės nuolaidos turėtų būti taikomos pensininkams ir nepasiturinčioms šeimoms, kurios tą gyvūnėlį tikrai myli ir jam nuo stalo duoda, ką patys valgo“, – įsitikinusi prieglaudos vadovė.

Ar mokama registracija nepadidins į gatvę išmestų gyvūnėlių skaičiaus? G. Kučinskienė mano, kad į šį klausimą atsakymas paaiškės po kokių 3 mėnesių, kai bus visiškai aiški registro sistema. „Ir dabar vyksta baisūs dalykai. Į gatvę išmetama labai daug gyvūnų. Per dvejus metus į šeimas atidavėme 1 200 beglobių, ir tai graži statistika. Bet bėda ta, kad pas mus atvežamų nemažėja“, – stebėjosi G. Kučinskienė.

• Ženklinimo metu gyvūnui tarp menčių (po oda) specialia adata bus įvedama maždaug ryžio grūdo dydžio mikroschema. Procedūra, anot veterinarų, nėra skausminga, narkozė netaikoma. Klinikos turi specialius skenavimo aparatus, kuriais esant reikalui pagal mikro­schemos kodą sistemoje nustatys gyvūnėlio duomenis.