• 20 gegužės, 2022
|

Nauja disciplina mokyklose: nacionalinis saugumas ir gynyba

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Karo grėsmės akivaizdoje Lietuvos Seime svarstoma idėja bendrajame ugdyme įvesti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyką. Kiekvienas pilietis turėtų žinoti, kaip elgtis susidūrus su tam tikrais pavojais. „Bangos“ pašnekovai dalijasi savo nuomone apie planuojamos disciplinos privalumus ir trūkumus.


Tikimasi kariškių pagalbos
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai siūlo bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyką.
Vienas iš pasiūlymo iniciatorių, Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis „Bangai“ sakė, jog šiais laikais itin svarbu įvesti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos discipliną mokslo įstaigose. Jis akcentavo, kad privalu suteikti bazines žinias moksleiviams, nes ateityje jiems patiems gali tekti rūpintis savo vaikais, namais bei žinoti, kaip išgyventi kilus pavojui. „Iki šiol tai buvo labiau pasirenkamas modulis mokyklose, bet šiandieninė situacija rodo, kad to nebeužtenka ir būtina visus gyventojus tinkamai paruošti“, ‒ įsitikinęs V. Rakutis. Seimo narys šiai disciplinai dėstyti parengtų specialistų stygių įvardijo kaip didelę problemą ir tikisi, jog Šaulių sąjungos atstovai arba žmonės, jau atitarnavę kariuomenėje, galėtų imtis šio dalyko mokymo. „Tiesa, jie tam nebuvo rengti, tad įvedus tokį privalomą kursą pirmiausia reikėtų rūpintis mokytojų ruošimu“, ‒ pridūrė karo istorikas. Pasak jo, dėstyti galėtų ir kiti, tačiau, kai žmogus pats nėra išgyvenęs tam tikrų įvykių, jis negeba perteikti esminių dalykų. Paklaustas, kodėl šią idėją siūlo tik šiuo metu, politikas atsakė, jog tam tikruose kuluaruose siūloma buvo ir anksčiau, tačiau „pas mus žmonės negeba mąstyti truputėlį į priekį ir kol neatsitinka bėda, tol nesiima jokių priemonių.“ V. Rakutis samprotavo, kad moksleivių noras mokytis šios disciplinos priklausytų nuo mokytojų, programos, vadovėlių medžiagos ir visų kitų dalykų. „Mokinių aktyvumas didžia dalimi priklausys ir nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laikysenos: ar ji į tai pasižiūrės kaip į ne jai būdingą funkcijų vykdymą, ar kad tai yra jos prisidėjimas prie krašto gynybos“, ‒ atkreipė dėmesį parlamentaras.


Dėmesys – vasaros stovykloms
Buvęs gargždiškis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų doktorantas Gintautas Razma samprotavo, jog mokyklose įvedus šią naują pamoką, jos sėkmei pasiekti reikėtų įtraukios ugdymo programos, tinkamų žmonių (mokytojų) ir, žinoma, adekvačių išteklių. Pašnekovas tikina, jog šios priemonės taikymas galėtų būti sėkmingas, tačiau nemano, kad šiuo metu mokyklas reikėtų apkrauti naujomis disciplinomis. „Mano vertinimu, yra kur kas efektyviau ir ekonomiškai racionaliau rengti vaikus Nacionalinio saugumo ir gynybos poreikiams per tikslines vaikų vasaros stovyk­las“,  – sakė pašnekovas. Pasak G. Razmos, egzistuoja klaidingas visuomenės įsivaizdavimas, jog karinėse struktūrose yra pakankamai ugdymo kompetencijos ir tuo pačiu kvalifikacijos vaikų ugdymo srityje. „Pavyzdžiui, aš turiu leidimą užsiimti pedagogine veikla, tačiau tai neturi trukdyti tiesioginėms mano pareigoms“, ‒ akcentavo politikos mokslų doktorantas. Jis pridūrė, jog kariui tarnyba visada buvo ir bus pirmasis prioritetas, todėl jam visada egzistuos rizika neišlaikyti vaikų ugdymo tęstinumo, o tai yra būtinoji dalyko, esančio bendrojo lavinimo programoje, sąlyga. Taigi, anot pašnekovo, nereikėtų turėti iliuzijų, jog aptariamo dalyko dėstymą per visas 1000 mokyklų galėtų padengti aktyviosios karo tarnybos atstovai. G. Razma kalbėjo, kad impulsą naujos disciplinos įvedimui davė prasidėjusi Rusijos ir Baltarusijos smurtinė karo invazija į Ukrainą, ir pasikartojo, jog „vaikų vasaros stovyklos yra puiki terpė ugdyti meilę sau, šeimai, valstybei bei darbui, ypač, jei kažkurioje šeimoje vaikas negauna panašaus ar alternatyvaus mokymo.“ Jaunųjų kuršių stovyklos projektų vadovas pasakojo, kad jaunimo reakcijų į karo grėsmę yra įvairių, o baimės ir nerimo yra padaugėję. „Vis dėlto mūsų Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) ugdymo programos savo prigimtimi yra orientuotos į įvairių baimių įveikimą ir susitvarkymą. Taigi, vykstančio karo žiaurumų tikrovė mums tampa papildomu baimės įveikimo ugdymo kontekstu“, ‒ paaiškino G. Razma.
(Pastaba. Šis komentaras yra asmeninis autoriaus įvertinimas ir neatspindi institucinės pozicijos, kurioje jis atlieka tarnybą.)

Vienas iš pasiūlymo iniciatorių, Seimo narys, karo istorikas V. Rakutis „Bangai“ sakė, jog šiais laikais itin svarbu įvesti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos discipliną mokslo įstaigose.


Reikalingi praktiniai užsiėmimai
Pasak Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos istorijos mokytojos Ingridos Jančauskienės, kiekvienas jaunas žmogus privalo turėti supratimą, kas tai yra krašto gynyba. Pašnekovė sakė, jog apie Nacionalinį saugumą yra tik 1 ar 2 pamokos pilietiškumo ugdymo disciplinoje, bet to išties nepakanka ir mokiniai turėtų būti mokomi ne tik teorinių dalykų, bet ir praktinių: „Tikrai būtų pravartu išmokti pasidaryti būtiniausius pirmosios pagalbos įrankius: lūžio imobilizavimą lauko sąlygomis, turniketo pasigaminimą neturint vaistinėlės ir pan. Tai būtų naudinga atsitikus nelaimei gamtoje.“ Anot I. Jančauskienės, taip pat svarbu turėti pagrindą, kaip įsirengti laikiną stovyklavietę miške, įgyti supratimą apie vaistus, ką ir kada turėti bei vartoti, kaip saugotis ir saugoti namus nuo smūginės bangos. „Mokyklose visai nekalbama ir apie tai, ką daryti, jei kiltų radiacinis pavojus, kas tos jodo tabletės, kam jų reikia ir ką su jomis daryti… Astravas juk ne taip ir toli“, ‒ pabrėžė istorijos mokytoja. Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog tokios disciplinos mokyklose išties stinga ir sakė, kad tai turėtų būti sistemingas įgūdžių tobulinimas. Pasak jos, išlikimui ekstremaliomis sąlygomis turime būti pasiruošę visada, o šiuo metu tai ypač svarbu. „Moksleiviai turėtų būti supažindinti, kur Gargžduose yra saugiausios vietos, kaip į jas patenkama, gal netgi reikėtų įtraukti ir psichologinių treniruočių, nes šiuo metu kai kuriuos kamuoja nerimas, baimė, o taip neturėtų būti“, – įžvalgomis dalijosi pedagogė. I. Jančauskienė pridūrė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti propagandos nagrinėjimui: kaip atskirti ir atsirinkti informaciją, kokiais šaltiniais remtis, kur kreiptis pastebėjus nedraugiškų kaimynų veiksmus ir kaip į juos reaguoti. Paklausta, ką mano apie jaunuolių susidomėjimą būsima disciplina, mokytoja atsakė, kad jei šis kursas būtų su praktika, o ne tik sausa teorija, tai mokiniai būtų tikrai suinteresuoti. „Tai galėtų būti kursas su situacijų simuliacijomis, pavyzdžiui, kilo tam tikras pavojus ir kaip dabar elgtis“, ‒ samprotavo pašnekovė.


Praverstų ir teorinės žinios
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos buvusi mokinių prezidentė Areta Petrauskaitė „Bangai“ sakė, jog pritartų siūlymui įvesti naują discipliną arba bent jau norėtų sustiprintos Žmogaus saugos pamokos, kurioje analizuotų buvusias ir esamas situacijas, taikytų minimalią praktiką, kaip pasiruošti tam tikram pavojui. Pasak jos, tai būtų naudinga ir sumažintų stresą žmonėms, kurie yra nuolat linkę galvoti, kaip reikia elgtis ekstremaliose situacijose. „Mes gyvename nuolatinėje nežinioje ir svarstome, kaip viskas bus, kuo pasikliauti ir pasitikėti, kas teisingai mus informuoja apie esamą padėtį“, ‒ kalbėjo gimnazistė. A. Petrauskaitė pridūrė, jog niekada nebuvo susimąsčiusi apie šios pamokos reikalingumą, tačiau, kai netoliese vyksta karas, atrodo, kad bent teorinės žinios labai praverstų. Anot paš­nekovės, nežinia, kaip kiekvienas moksleivis priimtų šią naują discipliną: „Priklausytų nuo to, ar jiems rūpi toks pasiruošimas, nes čia jau kiekvienas gali pažiūrėti iš savos pozicijos. Bet, kaip ir minėjau anksčiau, teorinė dalis apie tam tikras situacijas bent jau daugeliui būtų tikrai naudinga bei aktuali.“
Jonas Lankutis, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentūros atstovas, paantrino A. Petrauskaitei, jog ši pamoka būtų naudinga ir įdomi visiems mokiniams, tačiau nemano, jog ji turėtų vykti dažnai: „Pakaktų karto per savaitę ar net per dvi.“


Egidija JOKUBAUSKAITĖ
Jaunųjų korespondentų
klubo narė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių