Nauja šauktinių tvarka sujaudino studentus
Lietuvos studentai šiųmetinį sausį jaudinasi ne tik dėl egzaminų sesijos. Mat Krašto apsaugos ministerija trečiadienį paskelbė karo prievolininkų sąrašus. Svarbi naujovė – sąrašuose ir aukštųjų mokyklų studentai. Į šauktinių sąrašus patekęs medsėdiškis, Vilniaus universiteto Žurnalistikos studijų pirmo kurso studentas Robertas Macius sako, kad jam šiuo metu svarbiausia mokslai. „Nemanau, kad idėja šiemet į sąrašus įtraukti studentus buvo naudinga. Vis tiek šaukimas yra atidėtas, todėl jei nepasirenki eiti į karo tarnybą, jis neturi jokios reikšmės. Tačiau yra ir kita pusė – tarp draugų girdėjau, jog jei pakvies tarnauti, sustabdys mokslus metams ir eis į šauktinius. Vis dėlto lieku prie savo pozicijos – į aukštąją mokyklą atėjau mokytis, todėl tęsiu tai, ką pradėjau, o ar reikės tarnauti vėliau – parodys ateitis“, – svarsto Robertas.
Didina tarnybos patrauklumą
Šių metų karo prievolininkų sąrašuose – 38 427 jaunuoliai. Šaukimo amžius Seimo sprendimu sumažintas nuo 19–26 iki 18–23 metų. Dar vienas pasikeitimas – sąrašuose ir aukštųjų mokyklų studentai. Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, nuolatinė privalomoji karo tarnyba ir toliau išlieka vienu sėkmingiausių kariuomenės stiprinimo projektų. „Į kariuomenę įliejamas šviežias kraujas, auginamas pilietiškumas bei stiprinamas visuomenės ir kariuomenės ryšys. Skaičiai kalba patys už save: šauktiniai sudaro net 73 proc. profesinės karo tarnybos naujokų. Tai geriausias tarnybos patrauklumo įrodymas“, – įsitikinęs krašto apsaugos ministras. Jo teigimu, siekiant daryti tarnybą patogesnę, taip pat paskatinti jaunuolius atlikti pilietinę pareigą pabaigus mokyklas, prieš karjeros pradžią ar šeimos kūrimą, sumažintas šaukimo amžius. „Jauninti“ šauktinių sąrašus nuspręsta ir dėl to, kad vyresni šaukiamieji teikdavo daug prašymų atidėti tarnybą.
Iš viso devynių mėnesių tarnybą pradės 3 828 karo prievolininkai. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks 19 kariuomenės dalinių. Dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmuosius du tarnybos mėnesius išeis bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.
Savanoriams – išmokos, vengėjams – baudos
Pirmieji 2020 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės kovo viduryje, paskutinieji – lapkričio pabaigoje. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks per
2 700. Šauktinių sąrašai skelbiami ir kas savaitę atnaujinami internetinėje svetainėje sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės bus nurodytas tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą – bauda nuo 140 iki 300 eurų. O už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė – skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Baudos sumokėjimas nuo karo prievolės neatleidžia.
Kaip ir pernai, gerai atlikę tarnybą šauktiniai, pasirinkę ją atlikti savo noru, iš viso galės gauti didesnę nei 3 100 eurų išmoką.
Priekaištas: nebuvo tartasi
Pirmą kartą sąrašuose atsidūrė ir aukštųjų mokyklų studentai. Tačiau į karo prievolininkų gretas patekę jaunuoliai turės apsisprendimo galimybę. Jie galės sustabdyti studijas ir atlikti devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba nenutraukę studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie vyksta trejus metus savaitgaliais. Dar viena išeitis – studijuoti ir trejus metus tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Nepasirinkus nė vieno iš minėtų tarnybos būdų, studentams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas, kol jiems sukaks 26 metai, bet ne ilgiau nei vienus metus po studijų baigimo.
Kaip „Bangai“ pasakojo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigardas Sarkanas, sprendimas aukštųjų mokyklų studentus įtraukti į šauktinių sąrašus jaunimą nemaloniai nustebino. „Prieš įvedant šią naujovę nebuvo tartasi su mumis, kaip studentams nacionaliniu lygmeniu atstovaujančia organizacija, nei su aukštosiomis mokyklomis, nei su kitomis suinteresuotomis švietimo institucijomis. Suprantu, kad tarnyba savo šaliai yra didžiulė atsakomybė, pasiaukojimas ir garbė. Tačiau priimti tokius vienašališkus, neaišku kuo pagrįstus sprendimus, kurie kelia papildomą įtampą, tikrai yra neatsakinga. Nors studentai ir turės didelę pasirinkimo laisvę, tačiau tai kelia nežinomybę dėl ateities“, – komentavo studentų sąjungos prezidentas. Jis vylėsi, kad ateityje į įvairių idėjų svarstymą, susijusį su aukštųjų mokyklų studentų įtraukimu į šauktinių sąrašus, bus įtrauktos visos suinteresuotos šalys.
Klaipėdos universiteto trečiakursis Arnas, pakalbintas „Bangos“, sakė, kad tarnavimas kariuomenėje jam būtų naujas savęs išbandymas. „Nedrebinu kinkų. Manau, kad sunkumai žmogų grūdina“, – samprotavo studentas.
- Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentui kartu su patarėjų komanda lankantis Plungės rajone, Alsėdžiuose, pavakare buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavusi „Bangos“ laikraščio puslapio „Jaunimo erdvė“ jaunoji korespondentė Gabrielė Čiunkaitė turėjo galimybę užduoti klausimą šalies vadovui šio straipsnio tema.
– Gerbiamas Prezidente, pirmąkart šiemet į karo prievolininkų sąrašus taip pat yra įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai, tačiau tam tikromis sąlygomis jiems galima tarnybą atidėti kaip ir anksčiau. Betgi tarp studentų dėl pasikeitusios šaukimo tvarkos vyrauja visokios nuomonės: yra ir tokių, kurie piktinasi dėl naujosios šaukimo tvarkos, sumažintos amžiaus ribos. Kaip manote, galbūt mūsų jaunuomenei stinga suvokimo, ką reiškia ginti Tėvynę?
LR Prezidentas Gitanas NAUSĖDA:
– Lietuvos jaunuomenei tokio suvokimo nestinga, tačiau Jūsų klausimą siūlyčiau pakomentuoti mano patarėjui nacionalinio saugumo klausimais J. Žukui.
LR Prezidento vyriausias patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas ŽUKAS:
– Pirma, iniciatyva, kad į šauktinių sąrašą būtų įtraukti studentai, kilo iš Seimo, tikrai ne iš pačios kariuomenės. Antra, jei Lietuvos kariuomenė susidėtų vien iš tų, kurie nestudijuoja aukštosiose mokyklose, tai ji būtų darbininkų ir valstiečių kariuomenė. Žinote, viena didelė valstybė tokią armiją jau turėjo. Pašauktiems studentams yra numatytos įvairios palankios išlygos: jie gali tapti atsargos karininkais, stoti į Krašto apsaugą ir per trejus metus lygiagrečiai su studijomis atlikti tarnybą, be to, tarnauti šauktiniais galima ir po studijų. Tačiau yra tikimybė, kad jiems iš viso neteks tarnauti, nes ateina pakankamas skaičius savanorių. Taigi per prievartą, kaip kartais yra dejuojama, tarnauti nereikės. Įtraukdami studentus į sąrašus norime suteikti galimybę tarnauti Lietuvos kariuomenėje visiems.
Aistė NOREIKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.