Naujoviški ūkiai: nuo sliekų iki šitake grybų
Klaipėdos rajone besikuriantys jauni ūkininkai orientuojasi į nedidelius plotus, kuria įdomius, inovatyvius ūkius. Peskojų kaime, Kretingalės seniūnijoje Povilas Klimas augina Kalifornijos sliekus, šparagus, triušius, vištas, putpeles. „Mano ūkis veikia žiedinės ekonomikos ir tvarumo principais, veiklos papildo viena kitą“, – atskleidė jaunasis ūkininkas.
Pradžia – Kalifornijos sliekai
Peskojų kaime, įsigijęs hektarą dirbamos žemės, šio kaimo gyventojas P. Klimas įregistravo jaunojo ūkininko ūkį. Jis pasirinko netradicines veiklas: augina Kalifornijos sliekus, kurie gamina biohumusą, puoselėja šparagus, laiko triušių, vištų, putpelių.
„Ankstesniais metais susidomėjau Kalifornijos sliekų auginimu – dėl to ir sklypą pirkau, – prisipažino 27-erių metų ūkininkas. – Bet sliekams maitintis reikia komposto, todėl laikome triušių, vištų, putpelių, kurių mėšlu bei organinėmis atliekomis šie minta ir išskiria biohumusą – organinę trąšą. Mano ūkis veikia žiedinės ekonomikos ir tvarumo principais, veiklos papildo viena kitą“.
Plyname lauke nėra jokios infrastruktūros – nei elektros, nei vandens. Visgi jau pasodinti šparagai, be to, gyvena Kalifornijos sliekai, įkurdinti dėžėje. Pernai šių 12 kg nusipirko iš Vilniaus rajono ūkininko, už kilogramą mokėjo apie 20 eurų. „Mūsų sąlygomis per metus jų kiekis patrigubėja. Dabar turėtų būti apie 50 kg sliekų. Jie panašūs į visiems žinomus, esančius dirvoje, tik didesni, efektyviau „dirba“– palygino P. Klimas. Jis neslėpė, jog ne viskas klostėsi sėkmingai – dalis pabėgo, dalis žuvo. Pasitaiko ir kitų klaidų, bet jaunajam ūkininkui optimizmo netrūksta.
Sliekų pagamintą biohumusą naudoja savo reikmėms, be to, tręšia pirmamečius šparagus. Šį pavasarį pasodino 2 tūkst. dviejų rūšių šparagų daigų. Tik vėliau suprato, kad juos per tankiai pasodino – galbūt teks retinti ir persodinti.
Jaunasis ūkininkas patyrė ir gamtos išbandymą: pusantro mėnesio neiškritus nė lašo vandens, nebesitikėjo, kad šie sudygs. „Iš namų vežiau vandenį ir laistytuvu laisčiau“, – šypsodamasis kalbėjo P. Klimas.Visgi palijus netradicinės daržovės sužaliavo.
Praėjusį pavasarį ūkininkas įsigijo pirmąjį triušį. Dabar turi 5 veislių: Kalifornijos, prancūzų aviną, belgų milžiną, termundą, vokiečių dėmėtąjį. Mėsinius triušius ir paukščius laiko savo ir tėvų sodybose.
Pomėgis, išaugsiantis į verslą
P. Klimas atskleidė ūkio viziją – tai plėtra. Tuo tikslu jis šiemet pateikė paraišką gauti europinę paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui. Šiemet ji didesnė – iki 60 tūkst. eurų. „Gavus lėšų, būtų greitesnė ūkio plėtra: statytume pastatą, kuriame augintume gyvūnus, įsigytume technikos“, – kalbėjo ūkininkas. Ūkio plėtrą jis numatęs iki 2026 m., o tuomet pradės realizuoti savo produkciją – biohumusą, sliekus, triušieną. Žinią apie savo ūkį P. Klimas skleidžia internetinėje svetainėje ir sulaukia susidomėjimo – yra norinčiųjų įsigyti biohumuso, prekiauti jo užauginta triušiena. Tai ūkininką džiugina, bet apie realizavimą šiuo metu negalvoja.
P. Klimo požiūriu, ūkininkavimas – specifinis verslas, priklausantis nuo orų ir kitų dalykų – ne viską suplanuosi ir numatysi. Iš plataus žemės ūkio sektoriaus išsirinko, jo manymu, įdomiausias veiklas, kurioms nereikia didelių investicijų, didelio žemės ploto. „Ūkininkauju optimizuotai“, – šypsojosi jis. Jaunąjį ūkininką palaiko žmona Justina, taip pat tėvai, kurie yra akademinės bendruomenės nariai. P. Klimas baigęs jūrų uosto inžinerijos studijas, yra verslininkas, plėtojantis kelias veiklas. „Ūkininkavimas – tai pomėgis, investicija, bet turiu planą ir matau perspektyvą, kad išaugs į verslą“, – atskleidė pašnekovas.
P. Klimas jauniems ūkininkams linkėjo optimizmo (visiems pasitaiko sunkių dienų), turėti strategiją, planą ir dirbti.
Inovatyvių idėjų netrūksta
Klaipėdos rajone daugėja jaunųjų ūkininkų ūkių: šiuo metu įregistruota apie 400. Jų šeimininkų amžius – nuo 18 iki 40 metų. Daugiausiai įsikūrusių Dovilų, Kretingalės, Priekulės seniūnijose. „Registruoti ūkį gali sulaukę pilnametystės, baigę vidurinę mokyklą. Veiklą gali pradėti turėdami 50 arų ūkį. Jaunieji ūkininkai gali pasinaudoti europine ūkio kūrimosi parama“, – dėstė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.
Jauni žmonės ateina į Žemės ūkio skyrių teirautis, ko dar nėra rajono rinkoje. Jie turi inovatyvių idėjų – kuriasi naujoviški ūkiai. Jie nori auginti riešutmedžius, svarainius, domisi vynuogėmis, nes tai bus remiama veikla, o anksčiau išmokų nebuvo. Domisi ir šilauogėmis, bet tai nebe naujiena. Kiti ryžtasi užsiveisti šitake grybų, auginti Kalifornijos sliekus, triušius, šparagus. Niekas iš jaunųjų ūkininkų nelinkęs kurti augalininkystės ar gyvulininkystės ūkio, išskyrus tuos atvejus, kai perima iš tėvų. Pasak A. Latakienės, pradėti kurti ūkį neturint bazės labai sudėtinga – reikia didelių investicijų. Pajūrio krašte ne visos daržovės gali augti, todėl pataria atlikti dirvos tyrimus, kokios veislės čia derėtų.
Virginija LAPIENĖ
