„Nematomas smurtas – kaip jį pastebėti?“: konferencija Klaipėdos rajone atvėrė naujus prevencijos horizontus
Klaipėdos rajone prasidėjusi 16 dienų kampanija „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ šiemet išsiskiria itin stipriu institucijų bendradarbiavimu ir plačiu renginių spektru. Kampanija, prasidėjusi lapkričio 25-ąją, Tarptautinę kovos prieš moterų prievartą dieną, ir trunkanti iki gruodžio 10-osios, Tarptautinės žmogaus teisių dienos, siekia atkreipti visuomenės dėmesį į vis dar opią smurto problemą, skatinti kalbėjimąsi, švietimą ir paramą nukentėjusiesiems. Vienu reikšmingiausių jos akcentų tapo lapkričio 24 dieną Gargždų kultūros centre vykusi mokslinė-praktinė konferencija „Nematomas smurtas – kaip jį pastebėti?“.
Smurto problema – daugialypė ir vis dar nutylima
Kad konferencija įvyktų, pečius surėmė Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždų socialinių paslaugų centras, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras bei Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras. Jų atstovai pažymi, kad smurtas, nepaisant nuolatinių prevencinių pastangų, tebėra plačiai paplitusi problema. Nemaža jos dalis lieka nematoma. Manipuliacija, grasinimai, kontrolė, atskyrimas, kaltės neigimas ir menkinimas – visa tai psichologinio ir seksualinio smurto apraiškos, kurias patiria artimi asmenys. Nauja sąvoka kibernetinis smurtas – tai smurtas, persikėlęs į internetą. Jis taip pat susijęs su grasinimais paviešinti asmeninę, intymią informaciją socialiniuose tinkluose ar pasidalinti su kitais asmenimis. Visa tai dažnai nepastebima institucijų ir aplinkinių.
Dėl šios priežasties konferencija buvo skirta specialistams iš socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros ir teisėsaugos sričių – tiems, kurie kasdien dirba su pažeidžiamais asmenimis ir turi gebėti atpažinti pirmuosius smurto požymius.
„Tikiu, kad vis atviresnės, platesnės ir gilesnės diskusijos apie smurto prevenciją, jo rūšis, priežastis ir pasekmes keičia visuomenės požiūrį. Smurtui mūsų visuomenėje negali būti vietos. Deja, neretai net ir fizinis smurtas tampa nematomas už šeimos namų durų. Jau nekalbant apie seksualinį smurtą šeimoje, kuris kartais smurtautojų ciniškai net nelaikomas smurtu, o greičiau santuokine prievole, arba psichologinis smurtas, kurio nepačiupinėsi, bet jis žeidžia ne ką mažiau nei fizinis, o įrodyti šį blogį yra itin sunku“, – į susirinkusius specialistus nuotoliniu būdu kreipėsi ir Klaipėdos rajone vykstančios konferencijos svarbą akcentavo LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Kad neužsimerkiama prieš išties gają smurto problemą, o sutelkus jėgas ieškoma jos sprendimo būdų, pasidžiaugė ir Seimo narys Alvydas Mockus. „Tik bendradarbiaudami galime surasti reikiamus sprendimus“, – kalbėjo parlamentaras. Jam antrino ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas bei tądien Klaipėdos rajone lankęsis Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, pasak kurių, ši konferencija – puiki proga įvairių sričių specialistams praplėsti žinias apie smurto prevencijos horizontus.
Nuo stereotipų iki kibernetinio smurto
Renginio metu buvo gvildenama visa smurto problematikos įvairovė. Policijos atstovė Aurelija Studencova, dirbanti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriuje, pristatė reagavimo į smurto atvejus eigą – nuo pirmojo pranešimo iki agresoriaus išvežimo, akcentuodama, kad operatyvus institucijų darbas gali išgelbėti gyvybę.
Vilniaus universiteto profesorė dr. Aurelija Novelskaitė kalbėjo apie lyčių stereotipus ir jų įtaką smurto prevencijai. Pasak jos, visuomenės stereotipai vis dar lemia aukų tylėjimą ir trukdo pastebėti smurto atvejus, ypač kai jie vyksta šeimoje.
Didelio dėmesio sulaukė pranešimas apie smurto atpažinimą kurčiųjų bendruomenėje. Klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ ir Kauno kurčiųjų centro atstovės Kristina Rimkienė, Virga Rimkuvienė bei Nina Šamakova pabrėžė, kad kurtieji neretai susiduria su dviguba izoliacija – bendravimo barjerai apsunkina jų galimybes tiek pranešti apie patiriamą smurtą, tiek gauti pagalbą.
VEDA VIDUS – VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro – įkūrėja, direktorė ir psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė pristatė seksualinio smurto pasekmes ir pagalbos būdus nukentėjusiesiems, o Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro atstovė, psichologė Daiva Martinkuvienė analizavo psichologinio smurto poveikį asmeniui. Pranešimai atskleidė, kad nematomos smurto formos gali turėti ilgalaikį emocinį ir psichologinį poveikį, todėl ankstyvas atpažinimas yra būtinas.
Svarbi konferencijos dalis – Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro ir Emocinės paramos vyrams linijos vadovo, geštalto psichoterapijos praktiko Dariaus Dociaus pranešimas apie vyrų patiriamą smurtą. Jis priminė, kad visuomenė dažnai ignoruoja faktą, jog smurto aukomis tampa ir vyrai, tačiau dėl stereotipų jie ypač retai kreipiasi pagalbos.
Po pietų daug dėmesio sulaukė elektroninės erdvės pavojai. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro atstovė Kristina Mišinienė analizavo pažeidžiamų asmenų verbavimo ir išnaudojimo mechanizmus internete, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė aptarė realias bylas, susijusias su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje.
Dieną vainikavo pranešėjų diskusija „Praktiniai sprendimai Klaipėdos rajono savivaldybėje“, kurioje įvairių institucijų atstovai dalijosi patirtimis, ieškojo bendrų veiksmų modelių ir aptarė būdus, kaip efektyviau padėti nukentėjusiems nuo smurto.
Bendruomenės vienybė
Kampanija „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“, kurios metu įstaigos ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie „Baltojo kaspino“ iniciatyvos, segint baltus kaspinus – nepritarimo smurtui simbolį, – nepamiršta ir visuomenės švietimo per kultūrą. Gargždų daugiafunkciame sporto centre eksponuojama fotomenininkės Ingos Kuzminskienės paroda (NE)TYLA, kurioje įamžintos smurtą patyrusių moterų istorijos. Nuotraukos atskleidžia ne tik skausmą, bet ir didžiulę drąsą – ryžtą kalbėti, kad tyla būtų nutraukta.
Prieš tai, lapkričio 11 dieną, vyko mokiniams ir pedagogams skirta iniciatyva „Pamoką iškeisk į filmą“, sulaukusi didelio susidomėjimo. Dokumentinio filmo „Sugauti tinkle“ peržiūra tapo atspirties tašku diskusijoms apie saugumą internete, manipuliacijos rizikas ir jaunų žmonių pažeidžiamumą virtualioje erdvėje.
Klaipėdos rajono kampanija prieš smurtą dar kartą priminė, kad smurto prevencija – ne tik institucijų pareiga, bet ir visos bendruomenės atsakomybė. Kuo daugiau kalbėsime, klausysime ir atpažinsime, tuo mažiau vietos liks smurtui ir tylai.
Organizatoriai ragina visus rajono gyventojus ir įstaigas aktyviai įsitraukti į kampanijos veiklas, dalyvauti renginiuose ir prisidėti prie saugesnės, atviresnės, smurto netoleruojančios bendruomenės kūrimo.
Gintarė KARMONIENĖ
Sandros KALINAUSKAITĖS nuotr.
Klaipėdos apskrities VPK informuoja, jog smurtas artimoje aplinkoje – vis dar opi problema. Per šiuos metus, nuo sausio 1 d. iki lapkričio 25 d., visoje Klaipėdos apskrityje jau yra pradėti 539 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokio pobūdžio tyrimų buvo 537. Klaipėdos mieste minimu laikotarpiu šiemet yra pradėtas 281, pernai – 245 ikiteisminiai tyrimai. Šiemet visoje apskrityje yra išduoti 1 703, Klaipėdos mieste – 785 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Statistika rodo, kad dažniausiai smurto artimoje aplinkoje aukomis tampa moterys.
