Nerimastingas rugsėjis skelbia mokslo metus: ar rajono švietimo įstaigos jau pasiruošė?
Per 5 200 mokinių jau Rugsėjo 1-ąją sugužės į Klaipėdos rajono švietimo įstaigas. Pirmokų skaičius rajone toliau muša rekordus. Jų šiemet preliminariai skaičiuojama 567! Pastaraisiais metais tiek nėra buvę, pastebima tendencija, kad daug grįžta emigrantų vaikų. Su kokiais sunkumais susiduriama mokslo metus pasitinkant pandemijos fone, ar suformuoti pedagogų kolektyvai, ar suspėta sutvarkyti remonto reikalaujančias klases, mokyklas, kalbėjomės su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Broniumi Markausku ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Algirdu Petravičiumi trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje.
Testavimas nėra privalomas
Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas pripažįsta, kad dėl karantino nukentėjo verslai, nukentėjo ekonomika, tačiau didžiausią žalą, jo nuomone, patyrė nuotolinį ugdymą išgyvenę mokiniai. Vertinami ne rezultatai, o jų psichologinė savijauta. „Bendravimas, socialinė aplinka jaunam žmogui be galo svarbu“, – įsitikinęs B. Markauskas. Jis pasakojo, kad antradienį Savivaldybėje lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, su kuriuo aptarti mokinių testavimo niuansai, srautų valdymas ir pan.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius informavo, kad yra priimtas sprendimas, jog testavimas nėra privalomas. „Pačios įstaigų bendruomenės, tėvai priima sprendimą. Testavimas vykdomas, jei sutikimą pareiškia ne mažiau kaip 30 proc. klasės vaikų. Pavyzdžiui, jei klasėje sutinka testuotis 9 mokiniai iš 30 – testavimas nebus atliekamas“, – aiškino A. Petravičius. Anot jo, 5–12 klasių mokiniams kaukės tiek pamokų, tiek pertraukų metu bus privalomos. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas atvirai pripažino, kad srautų atskyrimas mokyklose, kuriose mokosi 500–1000 mokinių, yra ypatingai sudėtingas. Be to, tenka pastebėti, jog srautų atskyrimo mokyklose nepakaks, juk vaikas gali važiuoti ir specialiuoju, ir mokykliniu autobusu, kur susitinka su dar kitais mokiniais iš kitų mokyklų. „Akivaizdu, kad niekas mūsų neapsaugos, jei savęs nesaugosime patys. Labai svarbus tėvų požiūris, jis atsispindi vaikų elgesyje“, – pastebėjo A. Petravičius.
Vadovo vaidmuo kolektyvo statistikoje
Pasiskiepijusių mokytojų, kitų darbuotojų skaičius įstaigose yra skirtingas. Pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje iš 83 darbuotojų yra pasiskiepiję 74, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje iš 126 darbuotojų pasiskiepiję yra 106, Gargždų „Minijos“ progimnazijoje iš 126 darbuotojų pasiskiepiję yra 97, Kretingalės pagrindinėje mokykloje iš 78 darbuotojų pasiskiepiję yra 64, Gargždų muzikos mokykloje iš 73 darbuotojų pasiskiepiję yra 65, Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre iš 47 darbuotojų pasiskiepiję ar persirgę yra 44. Kai kuriose įstaigose šie skaičiai yra mažesni. Pavyzdžiui, vienoje ikimokyklinėje įstaigoje iš 30 pedagoginių darbuotojų pasiskiepiję ar persirgę yra tik 17 pedagogų. Lapių pagrindinės mokyklos kolektyvas yra pasiekęs 100 proc.: vieni darbuotojai persirgę, kiti pasiskiepiję.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju labai svarbu lyderystė. Statistika rodo, kur vadovas pasiskiepijęs, ten ir kolektyvo rodikliai geri, ir priešingai. „Keistai atrodytų, jei pats pedagogams sakyčiau vakcinuokitės, o pats nebūčiau to padaręs. Turime rodyti savo pavyzdį“, – įsitikinęs Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Paklaustas, ar išties pats yra pasiskiepijęs, atsakė: „Be abejo. Tikiu mokslu, nors tai jau nuvalkiota frazė, bet reikšminga.“
Anot B. Markausko, labai nesinorėtų, jog geriausia vieta gyventi tituluojamas Klaipėdos rajonas toliau taip atsiliktų pagal vakcinacijos apimtis: pagal sergamumą esame devinti nuo viršaus, pagal vakcinaciją – 3-ioje vietoje nuo galo. „Būtų labai apmaudu, jei mūsų rajono mokiniai vieni iš pirmųjų išeitų į nuotolinį mokymą“, – sakė jis. Tiesa, kalbant apie pradinukus, jiems nuotolinis ugdymas grėstų jau visiškai kraštutiniu atveju.
Lėšų įstaigoms sutvarkyti nepakanka
Švietimo įstaigų materialinė bazė kasmet prašosi investicijų. „Reikia pripažinti, kad šioje vietoje dar turime daug ką padaryti. Per liūtis buvo darželių, kur per langus vanduo bėgo. Tai nedaro garbės Savivaldybei. Kaip meras bandysiu inicijuoti, kalbėtis, kad reikia daugiau lėšų skirti mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms sutvarkyti“, – teigė rajono vadovas B. Markauskas. Jis priminė, kad yra vadinamasis krepšelis lėšų švietimo įstaigų materialinei bazei, smulkiems remontams ir pan. Šiuo metu jis siekia 450 tūkst. Eur per metus, tačiau jis nepakankamas, tad būtina didinti.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas atvirai sakė, kad šiemet jokios atidarymo juostelės neperkirpsime, tačiau jį ypač džiugina sparčiai kylanti Jakų mokykla. Tikimasi, kad lapkritį statybininkai jau baigs darbus ir bus galima kurtis, o nuo kitų metų rugsėjo čia komplektuoti klases. Meras B. Markauskas akcentavo, jog didžiausias išbandymas – priemiestinės teritorijos. Priekulėje būtina statyti priestatą, vyksta projektavimo darbai. „Tikiuosi, užteks politinės valios, kad baigus projektavimą iškart būtų perkama ranga“, – vylėsi B. Markauskas. Anot jo, Ketvergiuose taip pat reikalingas priestatas, nes mokykla jau braška per siūles. Rajono vadovas užsiminė, jog svarbu siekti pritraukti finansavimo šaltinių švietimo įstaigų materialinei bazei gerinti. Galimybių, anot jo, yra. „Mūsų rajono Vietos veiklos grupė pagal „Leader“ programą gavo 700 tūkst. Eur, siekiama juos nukreipti į socialinius projektus, vaikų dienos centrų kūrimą. Tiek meras, tiek Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas pridūrė, kad vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais daugėja, todėl vis aktualesnis įtraukusis švietimas. Iki 2024 m. švietimo įstaigų infrastruktūra turi būti pritaikyta neįgaliesiems. Tam būtina ruoštis.
Pedagogų paieškos – ir paskutinėmis dienomis
Mokyklų vadovams taip pat kasmet su nerimu tenka laukti rugsėjo galvojant, ar pavyks rasti vieną ar kitą pedagogą, specialistą. Situacija kiekvieną dieną keičiasi. Pedagogų skirtingam darbo krūviui (rugpjūčio 23 d. duomenimis) reikia Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai (lietuvių kalbos, rusų kalbos, etikos, specialiojo pedagogo), Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai (matematikos, informatikos), Gargždų „Minijos“ progimnazijai (lietuvių kalbos), Ketvergių, Endriejavo pagrindinėms mokykloms, Slengių mokyklai-daugiafunkciam centrui reikia psichologų, Gargždų lopšeliui-darželiui „Saulutė“ – logopedo, Kretingalės pagrindinei mokyklai – ikimokyklinio ugdymo mokytojo, Vėžaičių pagrindinei mokyklai – fizikos mokytojo.
Anot A. Petravičiaus, ypač jaučiamas pagalbos specialistų, psichologų trūkumas. Nuo šių mokslo metų ženkliai didėja atlyginimai būtent pagalbos specialistams, socialiniams pedagogams, logopedams, psichologams. Jei Savivaldybė iš savo biudžeto neprisidėtų prie šių specialistų išlaikymo, situacija būtų komplikuota. „Kuomet buvo sulyginti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai su bendrojo ugdymo mokytojų, nebeliko didesnės problemos dėl šių pareigybių. Dabar ir darželio mokytojų padėjėjos pasiryžta studijuoti“, – pastebėjo A. Petravičius.
„Krantas“ kitąmet taps progimnazija
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius pasidžiaugė, kad šiemet rajone nėra įstaigų, kurios būtų reorganizuotos ar likviduotos kaip juridiniai vienetai. Švietimo įstaigų vadovų kaitos iš esmės nėra, dirba patyrę, atsakingi žmonės. Deja, paskelbtas konkursas Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pareigoms kol kas nieko nesudomino. Jau aišku ir tai, kad „Kranto“ pagrindinė mokykla kitąmet taps progimnazija, jau šiemet čia nebekomplektuojamos 9-os klasės. Pradine mokykla perspektyvoje taps Agluonėnų pagrindinė mokykla, 5–8 klasių nebeturi ir Šiūpariai.
Spaudos konferencijoje Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius pasidžiaugė, kad Taryba priėmė sprendimą didinti kompensaciją pedagogų kelionės išlaidoms. Nuo šių mokslo metų kelionės išlaidų kompensavimo dydis – 0,12 Eur už 1 km, anksčiau buvo 0,10 Eur.
Agnė ADOMAITĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.
