Niekas nesikeičia

Liveta PATAPAITĖ
„Bangos“ skaitytoja

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigia, jog situacija su šalies ligoninėmis nepasikeitė – eilės vis dar išlieka, o patekti pas specialistus reikia laukti gana ilgai. O kas, jei pacientai taip ir nesulauks? Kieno tai kaltė, jei pats ministras, kuris turi galias tai pakeisti, tik linkčioja galvą ir sako – niekas nesikeičia.

Ar ne paradoksas? Mes politikus į valdžią išrenkame spręsti svarbių problemų, bet jie dirba, matyt, dėl kitokios priežasties. Retai kada ir pripažįstame, kad suklydome. To negali pasakyti ir pats ministras. Pasibaigus kadencijai vienus ministrus keičiame kitais. Buvo A. Veryga, dabar A. Dulkys, ir tas, ir šitas, abu mums situacijos nepakeitė. O kur tas šuo pakastas?

Skaičiau, kad vidutiniškai per dieną Lietuvoje įvyksta apie 70 tūkst. skirtingų pacientų ir gydytojų susitikimų. Aišku, tos situacijos kuria eiles, bet yra labai skirtingos to priežastys. Vienos jų yra sisteminė ydos, kitos – darbo organizavimo dalykai.

Štai ministras A. Dulkys atkreipia dėmesį sakydamas, kad pirmiausia tam, kad sumažėtų eilės, turime apskritai įvertinti šiandien turimus resursus: „Akivaizdu, kad jų trūksta – trūksta gydytojų ir ypač slaugytojų, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl pacientai negali pakliūti pas gydytoją tada, kada turėtų. Dar reikia įvertinti medikų amžių ir perspektyvas, mat paruošti mediką užtrunka 10 ir daugiau metų, slaugytoją – 6 metus.“

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vien šį balandį šalies gydymo įstaigos ieškojo 94 šeimos gydytojų, 67 slaugytojų, 43 vidaus ligų gydytojų, 28 neurologų, 23 kardiologų ir t. t.

Ne mažiau svarbus klausimas – ir gydytojų kompetencija. Tą liudija žmonių noras pakliūti konkrečiai pas tam tikrą specialistą, kuris gal žino daugiau ir pagydo geriau nei kiti.

Visuomenė serga. Ir gana stipriai. Tarp jaunų žmonių ypač vyrauja emocinės ligos. Vyresniosios kartos sveikata dar labiau pašlijusi, kartais senjorai turi dar ir kitą bėdą: jie vieniši, net nėra kam jais pasirūpinti. O ką jau kalbėti apie finansinę situaciją… Vėlgi – turtu mes laikome tik pinigus, dėl jų plėšomės. Visuomenė viską vertina tik materialiu rodikliu. Pripažinkime: esame įkaitai euriukų, kurie jau ir taip nebeturi ankstesnės vertės, nes už kiekvieną niekniekį reikia mokėti neadekvačią kainą. O žmonės nori juk uždirbti. Tik tuos pinigus vėliau išmėto sugedusiai sveikatai pataisyti…

Dabartis priklauso technologijų pasauliui, tad žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų, tapo vieniši, bendravimas lyg ir nebe toks, nepasiekiamas nuoširdumas. Susižavėjimas technologijomis sukelia vis daugiau problemų jaunimui. O ir senyvi žmonės nejučiomis įsisuko į socialinių tinklų kadrilį: mažiau juda, mažiau skaito knygų, laikraščių, o savo smegenis aprauna nereikalinga informacija iš feisbukų, nemoka atrinkti tikrų žinių, tiki visokiomis nepatikrintomis žiniomis, nervinasi be reikalo. Ar tai prisideda prie sveikatos?

Kur link suku? Ogi, kai tokia bėda su sveikatos sistema, tai kiek tik išgalime patys rūpinkimės savo sveikatos būsena. Kiek tik išgalime, ją stiprinkime. Pirmiausia bendravimas mums, socialinėms būtybėms, yra esminis faktorius, kuris padeda ne tik įsilieti į gyvenimą, bet ir palaikyti mūsų emocinę sveikatą. Žinutę elektroniniu būdu parašyti pasidarė lengviau nei su žmogumi akis į akį bendrauti. Nereikia pastangų šypsotis, nereikia susidurti su atmetimo principu. Keista, kaip pasaulis su technologijomis tapo ne atviresnis, o uždaresnis. Tad susimąstykime, kaip kiekvienas galėtume pasikeisti, atsikratyti nuolatinio poreikio būti socialinių tinklų chaose. Gal išeikime į gamtą, daugiau laiko skirkime pasivaikščiojimams, o ir nebėkime pas gydytojus dėl kiekvieno krenkštelėjimo. Visi juk matome, koks krūvis tenka medikams. Dauguma jų nusipelno pagarbos.

Ir visgi ar kada nors išspręs sveikatos sistemos problemas nesibaigiančios reformos, kurios vis naujos ir nerezultatyvios ateina su ministrų pasikeitimais? O gal priežastis, kaip sakoma, visgi yra ne piniguose, o jų kiekyje. Esame viešai girdėję, kad netekę kantrybės ir kai kurie gydymo įstaigų vadovai sako tiesiai šviesiai – kiek yra pinigų iš ligonių kasų, tiek paslaugų ir gali suteikti, o būtų finansavimas vienu kitu milijardu didesnis, neliktų ir eilių.

Liveta PATAPAITĖ