Nuo melioracijos įrenginių iki bebrų

Asmenino archyvo nuotr.: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas D. Marcinkevičius: „Žemės ūkio srityje darbo daug, bet iššūkiai man patinka.“

Iš Kėdainių krašto kilęs Deividas Marcinkevičius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2011 metų. Hidrotechnikos ir aplinkos inžinieriaus diplomus turintis vyras nuo vasario paskirtas šio skyriaus vedėju. „Anksčiau buvau atsakingas tik už melioracijos sritį, o dabar tenka planuoti, organizuoti skyriaus veiklą“, – kalbėjo D. Marcinkevičius. Tačiau nauji iššūkiai jam patinka.

Didelė bėda – tvinstantys laukai

„Bangos“ skaitytojai kartais teiraujasi, kam reikalingas Žemės ūkio skyrius rajono Savivaldybėje – neva, patys ūkininkai viską susitvarko. „Mūsų skyriuje lankosi ne tik kaimo žmonės, bet ir miestiečiai – daug įvairiausių problemų tenka jiems padėti spręsti, pateikti informacijos, – kalbėjo penkių specialistų komandai vadovaujantis Žemės ūkio skyriaus vedėjas D. Marcinkevičius. – Specialistai atlieka ūkininkų ūkių, žemės ūkio valdų registravimo, išregistravimo, pasėlių deklaravimo, apleistų laukų prevencijos, melioracijos sistemų tvarkymo, žemės ūkio techninės apžiūros ir kitus darbus, kuruoja seniūnijų žemės ūkio specialistų veiklą.

Lietuvos žemės ūkio universitete baigęs hidrotechnikos ir aplinkos inžinieriaus studijas darbo patirties įgijo dirbdamas pagal specialybę melioracijos bei giminingose įmonėse. Tai praverčia dabar, nes viena iš pagrindinių bėdų žemės ūkyje mūsų rajone – kasmet vis labiau nusidėvintys melioracijos įrenginiai. „Dėl pasenusios melioracijos sistemos, neprižiūrimų laukų, chaotiškai vykdomų statybų šį viduržiemį kritulių perteklius skandina žmones, ypač Sendvario seniūnijoje. Kartais net nebėra kaip padėti“, – teigė D. Marcinkevičius. Anot jo, žmonėms trūksta supratingumo: pakelėse esantys vandens nuleistuvai kartais nespėja jo surinkti ir nuvesti į kanalus, dėl to aplinkui atsiranda ežeriūkščiai. Gyventojai klaidingai daro nukeldami tų „šulinukų“ dangčius, nes tuomet ne tik nepagreitėja vandens nutekėjimas, bet patekusios šiukšlės užkemša drenažą.

Galimybė gauti europinių lėšų

Gausėjant kritulių, ūkininkai praranda dalį laukų ir derliaus, o tuo pačiu ir pajamų. Žemės ūkio skyrius ragina žemės naudotojus, ūkininkus dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, kad pagerintų savo aplinką rekonstruodami susidėvėjusius melioracijos įrenginius. „Valstybės lėšomis atliekami tik avarinių gedimų remontai, bet dėl to situacija negerėja“, – akcentavo D. Marcinkevičius.

Pasak jo, yra gerų pavyzdžių: Brukšvų polderio melioracijos sistemų naudotojų asociacija, bendradarbiaudama su rajono Savivaldybe, Drevernoje įvykdė 3 europinėmis lėšomis finansuojamus projektus.

Drevernoje baigiamas milijoninės vertės projektas – atliekamas pylimų aukštinimas.

Žemės ūkio skyrius kuruoja Purmaliuose vykdomą projektą – šiuo metu atliekami pylimo aukštinimo darbai.

„Laukiame pernai pateiktų dviejų paraiškų dėl paramos finansavimo patvirtinimo darbams šioje srityje, – kalbėjo pašnekovas. – Džiugu, kad bendradarbiaujant su Savivaldybe paraišką teikė ne tik ilgametis partneris Brukšvų polderio melioracijos sistemų naudotojų asociacija (numatoma rekonstruoti Brukšvų polderio siurblinę), bet ir pernai įsikūrusi melioracijos sistemų naudotojų asociacija „Skardupė“ iš Medsėdžių kaimo. Numatomi rekonstruoti melioracijos statiniai – grioviai, drenažo sistemos bei kita, kuo naudojasi asociacijos nariai.

Vieni iš stambesnių objektų, kuriuos šiuo metu kuruoja žemės ūkio skyrius: Drevernoje šiemet planuojamas baigti milijoninės vertės projektas – atliekamas pylimų aukštinimas. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, prisidedant Savivaldybei. Be to, baigiami vykdyti Europos Sąjungos Solidarumo lėšomis finansuojami Purmaliuose esančių pylimo rekonstravimo ir Jokšų polderio kolektoriaus, esančio Pjaulių kaime, rekonstravimo darbai.

Ūkiai stambėja

Žemės ūkio skyriuje registruojami ūkininko ūkiai arba kaimo valdos. Sausio 1 d. rajone buvo registruota 3 700 ūkininko ūkių, vidutinis ūkio dydis – 5,53 ha. Praėjusias metais įregistruoti ir atkurti 92 ūkininko ūkiai, išregistruoti 178. D. Marcinkevičius kalbėjo, jog gyventojams, kurie nebuvo atnaujinę ūkininko ūkio duomenų pernai, išsiųsti pranešimai, kad iki kovo 31 d. atnaujintų. Tuomet paaiškės, kiek realiai veikiančių ūkių. Klaipėdos rajone ūkiai stambėja.

Pastaraisiais metais mažiau sulaukta gyventojų skundų dėl šernų daromos žalos pasėliams – sumažėjo jų populiacija. Tačiau šiuo metu skundžiamasi dėl bebrų, kurie „triūsia“ prie Vilhelmo kanalo, Birbinčių kaime, Dovilų seniūnijoje, taip pat Priekulės seniūnijoje ir kitur. Anot D. Marcinkevičiaus, medžiotojai vangiai juos medžioja. „Pasinaudodamos aplinkosauginėje programoje numatytomis lėšomis seniūnijos galėtų teikti paslaugas mažindamos bebrų populiaciją“, – kalbėjo vedėjas.

Vedėjas patikino, jog darbo žemės ūkio srityje daug – kreipiasi ir gyvulių augintojai, ir augalininkystės ūkius puoselėjantys žemdirbiai. „Skatiname ūkininkus bendradarbiauti, nes jiems kyla įvairių problemų dėl aplinkosauginių reikalavimų. Mažinant aplinkos taršą reikia diegti naujas technologijas, bet iš kokių lėšų?“ – kalbėjo D. Marcinkevičius.

Viena įdomesnių užduočių – Lankupių šliuzo, Lietuvos technikos paminklo, renovacija. „Bet rajono Savivaldybė neturi lėšų, kreipėmės į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, nes reikia atnaujinti šį lankytiną objektą“, – sakė vedėjas.

• D. Marcinkevičius baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą – hid­rotechnikos bakalauro studijas, įgijo ir aplinkos inžinieriaus kvalifikaciją. Prieš tapdamas Žemės ūkio skyriaus vedėju dirbo UAB „Kėdainių melioracija“, UAB „Kedmela“, UAB „Raseinių melioracija“, UAB „KRS“, vyriausiuoju specialistu Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje.
• Su žmona Akvile, drabužių dizainere, augina 9 metų sūnų Roką. Gyvena Klaipėdoje, tačiau baigęs namo statybą įsikurs Gargžduose.

Virginija LAPIENĖ