Nuo susižavėjimo elniais iki edukacijų ir cecho Brožių kaime
Rimgailų elnių ūkyje Brožių kaime šiuo metu galima pamatyti tarpusavyje besivaržančius gražuolius patinus, susikibusius ragais it karūnomis, išgirsti jų ilgesingą baubimą. Elnių vestuvės truks visą mėnesį. Vėliau šiais didingais gyvūnais bus galima grožėtis iš arti ir netgi pavaišinti skanėstais. Vasarą čia prasidėjusios edukacijos jau įsibėgėja.
Brangus pomėgis – senelių žemėje
Klaipėdiškiai Neringa ir Ernestas Rimgailos tauriųjų elnių ūkį Brožiuose įkūrė prieš 8 metus savo pomėgiui. „Praėjus keliems mėnesiams po mūsų vestuvių parsigabenome 70 patelių ir 3 alfa patinus. Žinoma, tarėmės, diskutavome, ir aš pritariau – tai buvo Ernesto svajonė. Jis nuo jaunumės medžioja ir šie didingi gyvūnai labai žavėjo, – atskleidė Neringa. – Jų įsigyti norėjo ir vyro tėtis. Pradžia – senelių žemėje.“ Jaunieji ūkininkai tuomet gavo europinę paramą savo ūkiui kurti, tik tų pinigų neužteko. Reikėjo pirkti žemės – dabar taurieji elniai ganosi 20 hektarų teritorijoje. Iš viso – 160 gyvūnų. Keliuose aptvaruose patelės ir jaunikliai, viename – patinai. „Tai brangus pomėgis, – neslėpė N. Rimgailienė. – Iš pradžių patys grožėjomės elniais, pardavėme veislei, bet supratau, kad išlaidos didelės ir vis auga.“
Rimgailos nusprendė elnių ūkyje plėsti veiklas. Parengę projektą per vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ gavo finansavimą ir prieš metus įrengė žvėrienos perdirbimo cechą vietinei rinkai mažais kiekiais, pasistatė edukacijų namelį, sutvarkė aikštelę. Neringa neslėpė, kad iš pradžių pasitaikė nesėkmių gaminant elnienos produkciją, o sulaukę maisto technologo konsultacijų, tobulėja. „Žmonėms patinka vytinta elniena – sulaukiame užsakymų, – kalbėjo pašnekovė. – Gaminame elnienos konservus, paštetą, dešras, dešreles. Edukacijų dalyviai degustuoja mūsų produkciją.“
Iš ragų – kramtukai šunims
Pasak Neringos, įdomiausi yra patinai – jų ragai tarsi karūnos. „Gražu žiūrėti į šiuos didingai žingsniuojančius gyvūnus. Jie jaučia žmogaus emocijas, ir aš stengiausi juos prisijaukinti, netgi dainas dainavau, – šypsojosi pašnekovė. – Dabar pažįsta mano balsą – išgirdę iš karto ateina. Važiuojant automobiliu, lenda prie jo.“
N. Rimgailienė atskleidė, jog ūkyje auginamų elnių ragai gražūs, nes rūpinamasi genetika – veislei pasilieka tik tuos, kurių ragai taisyklingi, atitinkantys tam tikrus reikalavimus. „Be to, reikšmės turi ir tinkamas, kokybiškas pašaras. Ernestas jį ruošia pats – sėja atitinkamas žoles, pjauna nustatytu laiku, kad pašaras būtų vertingas maistiniu požiūriu, – dėstė Neringa. – Pagrindinis pašaras – žolė, bet jos trūksta, todėl aptvaruose visada yra šieno, šienainio. Vienas medžiotojas stebėjosi, kodėl mūsų elnių tokie gražūs ragai, teiravosi, ar neduodame kalcio. Bet mes rūpinamės genetika.“ Elniai ragus meta pavasarį, bet iki liepos mėnesio jie atauga.
Įspūdingi elnių ragai nebėra estetinio pasigėrėjimo objektas. Anuomet jie buvo interjero puošmena, o dabar, anot pašnekovės, domina iš jų pagaminti kramtukai šunims. „Juose yra naudingų medžiagų – tai ir žaislas, ir maistas keturkojams. Sulaukiame užsakymų ir juos gaminame“, – patikino Neringa.
Atkurti prarastą ryšį
Vasarą savo elnių ūkyje pradėjusi edukacijas N. Rimgailienė jas tęs ir ateityje. „Jau lankėsi kelių darželių vaikai. Mažiesiems įdomu stebėti aptvare žingsniuojančius galingus laukinius gyvūnus – gamtoje iš arti jų nepamatysi. Daug emocijų ir suaugusiesiems – pramoga į juos žiūrėti, – kalbėjo Neringa. – Kol elniai augina ragus, nepavojingi, einame į aptvarus prie jų, o kai pasipuošia karūnomis, važiuojame visureigiu automobiliu, šeriame per langus. Tik taip yra saugu, betgi įdomu stebėti šių gyvūnų gyvenimą.“ N. Rimgailienė patikino, kad jos tikslas – atkurti ryšį tarp žmonių. „Mūsų karta jį praradusi: dirbame neatsikvėpdami, vaikai sulindę į kompiuterius. Edukacijose stengiuosi parodyti, kad svarbiausia žmogaus ryšys su žmogumi, su gamta, kurioje galima rasti ramybę. Žaidžiame žaidimus, degustuojame iš elnienos pagamintas dešreles. Žmonės ne tik susipažįsta su šių gyvūnų ypatumais, bet ir paragauja patiekalų iš jų mėsos. Tai visapusiškas elnių pažinimas“, – kalbėjo pašnekovė.
Elnių ūkyje Brožiuose galima ne tik užsisakyti edukacijas, kurių kaina vienam žmogui – 10–12 eurų, bet ir apsilankyti pusvalandžiui, pažiūrėti į gyvūnus, juos pašerti. Tai kainuoja 5–7 eurus. Neringa pastebėjo, jog žmonės renkasi čia švęsti šeimos šventes, šurmuliuoja vaikų gimtadieniai. Ji numačiusi moliūgų šventę, kalėdinių renginių. „Manęs klausia, ar šie elniai neatveš Kalėdų Senelio, tai tenka nuvilti, nes jį vežioja Šiaurės elniai, kurių elgsena panaši į arklio“, – šypsojosi pašnekovė. Tačiau ji siūlys įmonių žmonėms elnių ūkyje švęsti žiemos šventes, galės pateikti valgių iš elnienos. Tam jau pasiruošta.
Elnių ūkio šeimininkė N. Rimgailienė prisipažino nesidalijanti ir iš kitų augintojų nesisemianti patirties. „Noriu būti originali – rasti savo kelią“, – kalbėjo ji.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
