Dituviškė kūrybinę energiją atskleidžia puoselėdama maisto kultūrą

Vasaros pradžioje pabaigę veiklos plėtros projektą dituviškiai Alanta ir Vytautas Zapalskiai išplėtė ir modernizavo savo daržovių perdirbimo cechą. Po dviejų dešimtmečių jis tapo gerokai erdvesnis, patogesnis. Apsirūpinę šiuolaikiška maisto pramonės įranga verslininkai ieško naujų daržovių apdorojimo būdų, plečia produkcijos asortimentą. „Tai mūsų šeimos verslas, rauginimo istorijos tąsa, duoklė praeičiai“, – sakė A. Zapalskienė.
Pasiūlys ne tik raugintų daržovių
A. ir V. Zapalskių šeimos verslo „Rauginta“ apimtys, apdorotų daržovių, vaisių ir uogų asortimentas keičiasi gavus europinę paramą ir įgyvendinus projektą. Jis finansuotas per VVG „Pajūrio kraštas“ iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Gauta parama – 63 tūkst. eurų, o iš viso projekto vertė – daugiau nei 100 tūkst. Eur. Per metus čia galima pagaminti apie 15 tonų daržovių produktų.
Už europines lėšas verslininkai įrengė nuotekų valymo tinklą, saulės elektrinę, modulinį namelį, įsigijo šaldymo kamerą ir maisto gamybos įrangą – stalų, stelažų, konvekcinę krosnį, šaldymo spintą, šaldiklį, indaplovę, liofilizatorių. A. Zapalskienė džiaugėsi nauja pjaustykle – greitai pamirš, kaip vargo rankomis pjaustydama daržoves. „Išplėstame ir modernizuotame ceche bus daugiau funkcijų – gaminsime įvairesnę produkciją, ieškosime naujų daržovių perdirbimo būdų. Pavyzdžiui, virsime burokėlius ir juos fermentuosime. Iki šiol tai darėme primityviai, – kalbėjo Alanta. – Įsigijus pjaustyklę, atsirado galimybė rauginti įvairias pjaustytas daržoves.“
Šeimos verslo pavadinimas „Rauginta“ atskleidžia, jog šiame ceche daržovės, vaisiai, uogos daugiausia fermentuojami, tačiau dabar atrandamas naujas būdas – šių raugintų produktų liofilizavimas, tai yra džiovinimas šalčiu. Įvairių pagardų gaminimas – dar viena sritis.
Neseniai Zapalskių namuose vyko pagardų degustacija. „Stebėjau, kaip kolegos iš projekto „Samtis sveikatai“ ragavo 4 rūšių pagardus, jų reakciją, – šypsojosi Alanta. – Labai svarbu išgirsti nuomonę, ar tai tinkamas produktas, ar vartotojas jį pripažįsta. Kiekvienas žmogus turi savo skonį, savo mitybos įpročius.“
Sveiko produkto recepto paieškos
Išplėstame, modernizuotame ceche dituviškiai siūlys naujoves, praplės liofilizavimo galimybes – siūlys ne tik įprastus produktus, bet ir sieks sukurti savo receptus. „Pagrindinis tikslas – rasti produktą, džiovintą šaltyje, kuris būtų palankus sveikatai, nes ne kiekvienas mėgsta raugintus produktus, bet gerosios bakterijos žmogui labai reikalingos. Šalčiu džiovintame produkte išsilaiko 95 proc. gerųjų savybių, bet reikia patvirtinti tyrimais, kad raugintos liofilizuotos daržovės palankios sveikatai, – dėstė A. Zapalskienė. – Mes pirmiausia siekiame rasti patrauklų fermentuotų šalčiu džiovintų daržovių skonį. Tai sudėtinga.“
Pradėję nuo agurkų ir kopūstų, dabar dituviškiai fermentuoja daugiau nei 20 rūšių daržovių, vaisių ir uogų. Paskutinieji bandymai – raugintos citrinos, slyvos, naujovė – raugintos kaliaropės, saldžiosios paprikos, salotos kimči. Tai tradicinis korėjietiškas patiekalas iš raugintų daržovių, prieskonių mišinių, kurio pagrindas – kininis kopūstas ir ridikai. „Ieškome savo kimči recepto, nes kiekviena šeimininkė iš tų pačių ingredientų jį pagamina savaip“, – atskleidė verslininkė.
Savo produkciją Zapalskiai realizuoja prieš 5 metus Klaipėdoje atidarytoje parduotuvėje „Rauginta“, Dituvos sodininkų bendrijoje, kioske, taip pat jų galima įsigyti šešiose prekybos įmonėse uostamiestyje ir Vydmantuose. Pasak A. Zapalskienės, daugiausia nuperkama tradicinių produktų – raugintų agurkų ir kopūstų, mažiau – burokėlių, česnakų ir obuolių.
„Stengiamės pateikti raugintą produkciją taip, kad patrauktų žvilgsnį ir norėtųsi paragauti, – kalbėjo A. Zapalskienė. – Džiugu, kad mūsų parduotuvėje lankosi sąmoningi žmonės, ieškantys sveiko maisto – žino, kad rauginti produktai sveika.“
Paskendusi ieškojimuose
„Esu ir pardavėja – noriu tapti tobula, – šypsojosi Alanta. – Pirkėjams pasiūlau ragauti tradicinių, įprastų raugintų produktų. Jeigu tai patinka, pasiūlau įmantresnių – raugintų burokėlių, obuolių, aštrių agurkų, raugintą pomidorą, slyvų ar citriną.“ Pasak pašnekovės, rauginto produkto skonis, poskonis geriausiai atsiskleidžia jį valgant su pagrindiniu patiekalu. Savo žinias, įgytas įvairiuose mokymuose, kursuose, A. Zapalskienė stengiasi perduoti pirkėjams. Jai malonu jausti atgalinį ryšį.
Pasak verslininkės, kiekvienas žmogus turi savo misiją žemėje. „Mano misija – kelti maisto kultūrą, – prisipažino A. Zapalskienė, buvusi Priekulės kultūros centro direktorė, įkūrusi čia Ernsto Vicherto teatrą. – Išėjusi iš šio darbo, dirbu kitokioje kultūrinėje plotmėje. Visą savo potencialą sudedu į maisto kėlimo kultūrą. Čia daug kūrybos, ieškojimų. Akcentuoju, kad kūrybai trukdo sunkus, prakaitą spaudžiantis darbas, dulkės. Šiame projekte dirbame su vyru – tai mūsų šeimos projektas, duoklė praeičiai, rauginimo tradicijos tąsa.“

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.