Obelų žydėjimą primins Prezidentės apdovanojimas
Į Prezidentūrą, daugiavaikių motinų apdovanojimo ceremoniją, Z. J. Ruigienę palydėjo dukros Laima ir Daiva, anūkės, proanūkė, kiti artimieji. Visi įsiamžino su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Šio pavasario obelų žydėjimą Zitai Jovitai Ruigienei iš Poškų kaimo Agluonėnų seniūnijos primins reikšmingas įvykis: Motinos dienos išvakarėse šalies Prezidentė jai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Padėkos raštų darbščiai daugiavaikei mamai už gerai išauklėtus 7 vaikus, nuoširdų triūsą kolūkyje, gražiai tvarkomą sodybą kolekciją papildė valstybinis apdovanojimas.
Santūri, už devynių užraktų slepianti savo jausmus ir išgyvenimus 83-ejų metų Z. J. Ruigienė prisipažino, kad kelionė į Prezidentūrą buvęs iššūkis, sukėlęs didžiulį jaudulį. Į iškilmingą šalies daugiavaikių motinų apdovanojimo ceremoniją ją palydėjo dukros Daiva ir Laima, anūkės, proanūkė, kiti artimieji. „Reikėjo atlikti pareigą, – šypsojosi pašnekovė. – Prezidentė pasakė, kad užauginau 6 vaikus – nepriskaičiavo pirmagimio sūnaus, kuris žuvo keturiolikos metų. Ir kitas sūnus išėjo jaunystėje. Prieš 5 mėnesius palaidojau vyriausiąjį sūnų, pakirstą sunkios ligos.“
Prezidentė, įteikusi apdovanojimą daugiavaikei motinai iš Poškų, palinkėjo sveikatos, laimės. Šilti šalies vadovės žodžiai: „Kokia graži mama esate“, ištarti 5 sūnus ir 2 dukras gražiai užauginusiai ir išauklėjusiai, sulaukusiai 10 anūkų ir 3 proanūkių Z. J. Ruigienei ilgam išliks atmintyje.
Prieš 46 metus Zita Jovita su vyru ir gausia šeimyna atsikraustė į Poškų kaimą, nugyventą trobą, kurią atnaujino, išgražino ir kitus pastatus. Pasodino obelų sodą, kuris pavasarį dovanoja žydėjimą, rudenį – vaisius. Šio pavasario žydėjimą jai primins susitikimas su Prezidente.
Taupi žodžiui Z. J. Ruigienė savo gyvenimo istorijos nepasakojo. „Gyvenimas visoks buvo – vargų ir skausmų teko patirti“, – prasitarė. Sunkiai dirbo kolūkio fermoje – be mokslo buvusi, tik tris klases baigusi. Jauna ištekėjo už labai darbštaus Juozo Benedikto Ruigio, kuris jau ilsisi amžinybėje.
Našlė gyvena jaukioje sodyboje, kurią puoselėti padeda vaikai. Jos nuravėti gėlynai, sūnaus nupjauta veja. Darže žaliuoja daržovės – ne viena, su vaikais jas pasodino. „Draugiški mano vaikai“, – ištarė pašnekovė. Ir jai tai savaime suprantama: kaip gali nesutarti broliai ir seserys? „Tik vaikystėje susipešdavo“, – šyptelėjo Z. J. Ruigienė.
Tėviškė – didžiulė trauka jos vaikams. Šalia namų esančiame sklype, kur kadaise šeima augino bulves ir kitas daržoves, jie įsirengė įspūdingą poilsio zoną su tyvuliuojančiu tvenkiniu, romantišku tilteliu, gėlių ir akmenų kompozicijomis, pavėsinėmis, mažąja architektūra, sporto aikštele. Savo tėviškėje – Mataičiuose apsilanko ir Zita Jovita. Čia jos laukia sesuo, dukterėčia.
„Margas pasaulis, margas ir gyvenimas“, – savo nugyventą tarpsnį filosofiškai apibendrino Z. J. Ruigienė, mylima vaikų ir artimųjų.
Virginija LAPIENĖ
Nuotr. iš asm. archyvo
