Olando Kepurėje tuoktis nebeleis?

Kitais metais greičiausiai nebebus leidžiama atlikti santuokos ceremonijos vienoje gražiausių pajūrio vietų – Olando Kepurėje. Nors, Pajūrio regioninio parko duomenimis, per metus čia būdavo registruojama ne šimtai, o tik po keliasdešimt santuokų, vestuvininkai ėmė daryti neigiamą įtaką šiam trapiam gamtos kampeliui.

Vos nesimušdavo dėl vietos

Romantika dvelkianti tuoktuvių ceremonija aukštai ant 24,4 m skardžio, nuo kurio atsiveria jūros toliai, kasmet vis populiarėjo.

„Per vasarą būdavo po 30–40 tuoktuvių, ir kas antra šventė virsdavo mažu pikniku. Ne visi susirinkdavo šiukšles, tuščius butelius, o komunalininkams privažiuoti nėra kaip. Miško keliuku draudžiama važiuoti mašinoms, bet dažnas ženklų nepaisė, skirtingai juos traktavo ir policija. Atvažiuoja sau žmonės, užsitveria stop juosta, susiveža įrangą – suolus, stalus, dekoratyvines arkas – ir švenčia sau. O mums sako, kad tik keliese atvažiuos. Pasižiūrim į internete sukeltas nuotraukas, o ten svečių ne keli, o keliasdešimt. Su tokia įranga ir pulku žmonių jau reikia registruoti oficialų renginį. Dėl tų užsitvėrimų kartą net vos muštynės nekilo tarp dviejų vestuvininkų būrių, nepasidalinusių viena vieta“, – pasakojo Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

Anot jo, kitiems parko lankytojams irgi ėmė nebepatikti tas nuolatinis vestuvių šurmulys, nes atvažiavus į gamtą norisi tylos ir ramybės. Nuo didelio trypimo, pasak D. Niciaus, Olando Kepurėje ėmė plisti eroziniai židiniai: sunykus žolei, vėjas išpusto smėlį, pagreitėja šlaito erozija, kurį ir taip griauna šaltiniai, audros, o čia dar savo kojomis, neatsakingu elgesiu prisideda ir žmonės.

„Gal ir nebūtume atšaukę leidimo tuoktis Olando Kepurėje, bet kad nebesisekė su vestuvininkais susitarti, kad jie laikytųsi parko taisyklių. Žino, kad mašinas reikia palikti prie kelio, eiti pėsčiomis prie skardžio, tačiau vis vien neklauso, važiuoja. Mąstoma taip: turiu leidimą tuoktuvėms šioje vietoje, todėl man viskas galima“, – stebėjosi D. Nicius.

Pasiūlys alternatyvą

Vis dėlto vestuvininkų be vietos prie jūros palikti neketinama. „Drausti tuoktis žmonėms prie jūros mes negalime. Tiesiog reikia surasti kitą vietą, kuri būtų lengviau pasiekiama, surandama ir iš toliau atvykusiesiems, ir kad nebūtų daroma žala gamtai“, – sakė D. Nicius. Tariamasi, derinamasi su Savivaldybe, miškininkais, kokia vieta būtų tinkamiausia iškilmingai tuoktuvių ceremonijai kaip alternatyva pamėgtiems Olando Kepurės skardžiams. Pasak D. Niciaus, tokia vieta galėtų būti Karklės kaime, netoli moksleivių vasaros stovyklos „Žilvitis“ teritorijos, kur iki jūros galima privažiuoti gana arti, o iki vandens nueiti pėsčiomis irgi čia pat. Taip pat geras privažiavimas prie jūros yra per buvusią „Žuvėdros“ poilsiavietės teritoriją, prie senų karinių įtvirtinimų pajūryje, vadinamųjų bunkerių. Pajūrio regioninio parko vadovo teigimu, kultūriniai renginiai ten vyksta nemokamai, tačiau dažnai išsinuomojama vieta ir komerciniams renginiams. Tad esą galėtų šita alternatyva pasinaudoti ir vestuvių organizatoriai. Taip pat gal atsirastų galimybė rengti šias ceremonijas ir privačiame sklype Karklės kaime.

Pritaikys lankytojų srautams

Gi Olando Kepurės, į kurią nenutrūksta lankytojų srautai ir žiemą, laukia naujovės. Šiuo metu iš architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo baigiamas rengti Karklės atlasas, kartu nusprendus finansuoti ir kai kuriuos skardžio infrastruktūros pagerinimo darbus. Pasak D. Niciaus, pavyzdžiui, yra planas įrengti terasą su stogine. Olando Kepurės teritorijoje sukurta tik dalinė infrastruktūra, ten yra tiesiog natūralus miškas. Tačiau pastaraisiais metais itin padidėjus lankytojų srautui, anot Pajūrio regioninio parko direktoriaus, būtina kuo greičiau šią rekreacinę teritoriją pritaikyti prie pasikeitusios situacijos: įrengti takelius, nukreipimo rodyklių sistemą, įrengti žiedinius apvažiavimus, pritaikyti takus neįgaliesiems ir kita.

Jolanta BENIUŠYTĖ