Paaiškino, kodėl nesutampa Lietuvos statistikos departamento ir Registrų centro pateikiamas gyventojų skaičius

Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti išsamius Gyventojų ir būstų surašymo duomenis. Daugiausia klausimų kyla dėl gyventojų skaičiaus – kodėl jis nesutampa su savivaldybių pateikiamais skaičiais ar Gyventojų registro duomenimis?

Vasario 19 d. „Delfi“ straipsnyje, kuriame remiamasi LNK žinių reportažu, „Šiauliams gresia prarasti didmiesčio statusą: miesto valdžia skaičiais netiki“ rašoma, kad „Šiaulių meras su tokiais skaičiais nesutinka ir siūlo kliautis registrų centro duomenimis“.

Kiek nuolatinių gyventojų yra Šiauliuose?

Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu 2021 m. sausio 1 dieną Šiaulių m. sav. nuolat gyveno 100 653 gyventojai. Išankstinis nuolatinių gyventojų skaičius 2022 m. pradžioje Šiaulių m. sav. įvertintas remiantis gyventojų surašymo duomenimis ir 2021 m. vykusiais demografiniais įvykiais. Gyventojų skaičiaus sumažėjimą nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiama neto vidaus migracija:

• Nuolatinių gyventojų skaičius 2021 m. sausio 1 d.:100 653 (surašymo rezultatai).
• Neigiama natūrali gyventojų kaita (daugiau mirė negu gimė): 788.
• Teigiama neto tarptautinė migracija (daugiau atvyko iš užsienio negu išvyko): 860.
• Neigiama neto vidaus migracija (daugiau išvyko į kitus šalies regionus, negu atvyko į Šiaulių m. sav.): 1 263.
• Bendras nuolatinių gyventojų skaičius pokytis: 1 191.
• Išankstinis nuolatinių gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 dieną: 99 462.

Detaliai analizuoti, kaip kito nuolatinių gyventojų skaičius pagal įvairias charakteristikas (pvz., amžių ir lytį), taip pat gyventojų persikėlimą į didžiųjų miestų priemiesčius ir kitus demografinius reiškinius galima Lietuvos statistikos parengtoje aplikacijoje.

Gyventojų registras savo tinklalapyje skelbia, kad 2022 m. sausio 1 d. Šiaulių m. sav. 111 289 asmenys buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Kas buvo priskirti prie nuolatinių gyventojų? Visi asmenys, kurie iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėn. arba per paskutinius 12 mėn. atvyko į šalį, ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus. Gyventojų registre įrašyti visų gyventojų, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenys. Todėl pastarajame gyventojų skaičius didesnis. Skaičiavimo tvarką rasite čia.

Kaip Gyventojų ir būstų surašymo specialistai patikrino, ar konkretus gyventojas tikrai nėra išvykęs ir gyvena Lietuvoje? Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2021 m. sausio 1 d. buvo atrinkti realūs (gyvi), neišvykę gyventojai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tada buvo prijungti kiti registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys, siekiant nustatyti, ar asmuo yra nuolatinis gyventojas. Jeigu buvo randama asmens „gyvenimo“ požymių dviejuose ir daugiau administracinių šaltinių, toks asmuo 2021 m. sausio 1 d. buvo laikomas nuolatiniu gyventoju.

O kaip gyventojai buvo priskiriami tam tikrai gyvenamajai vietovei? Juk jie savo gyvenamąją vietą deklaruoja nebūtinai ten, kur realiai gyvena. Tai ypač aktualu prie didžiųjų miestų esančių rajonų gyventojų atveju. Kad vaikai būtų priimti į miesto darželį ar mokyklą, gyventojai deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, bet realiai gyvena rajone. Tokiais atvejais buvo tikrinami ir Nekilnojamojo turto bei kitų registrų duomenys. Pavyzdys – jei vienas iš šeimos narių pagal registrų duomenis gyvena Vilniaus rajone pas savo tėvus, kitas – Vilniaus mieste ir turi nuosavybės teisę į tą būstą, jie „perkeliami“ į vieną vietą – ten, kur pagal nuosavybės teisę yra šeimos būstas. Ir analogiškai, jei, pavyzdžiui, rajone šeima turi savo būstą, bet mama su vaiku priregistruota miesto savivaldybėje, ji ir vaikas „perkeliami“ į tą vietą, kur yra šeimos (vyro ar žmonos) nuosavybė.

Jei asmuo sudaręs nuomos sutartį, jis priskiriamas nuomojamam būstui. Jei asmuo yra institucijų sąraše, jam priskiriamas institucijos adresas.

Stengtasi sudaryti statistinį gyvenamąjį adresą pagal realią gyvenamąją padėtį. Bet skirtingų atvejų gali būti be galo daug ir surasti, kur gyventojai iš tiesų gyvena nėra lengva. Todėl labai svarbu, kad administraciniai duomenys būtų kuo tikslesni, o tai priklauso nuo mūsų visų.

Nuo 2024 m. gyventojų surašymai bus atliekami kasmet. Administracinių duomenų naudojimas yra mūsų ateitis, siekiant parengti ne tik detalią, bet ir operatyvią statistiką. Tikimės, kad gyventojai tai supras ir nepamirš deklaruoti tikrosios savo gyvenamosios vietos.

Nuo šių metų skelbiama demografinė statistika, praėjusių metų išankstiniai demografiniai rodikliai perskaičiuoti pagal gautus 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis.

Savivaldybių atstovus ir visus besidominčiuosius Gyventojų ir būstų surašymu kviečiame į nuotolinį susitikimą, kuriame Lietuvos statistikos specialistai paaiškins, kaip buvo skaičiuojami gyventojai, surašymo metodiką.

Į susitikimą registruotis galite el. paštu info@stat.gov.lt iki vasario 23 d.

Išsamią surašymo metodiką rasite čia.

Daugiau informacijos apie Gyventojų ir būstų surašymą galite rasti čia.

Taip pat pateikiame naudingas nuorodas:

Lietuvos statistikos departamento informacija