Pabaigtuvėms doviliškiai susitelkė namų erdvėje

Vaišių stalas, nutviekstas saulės, akinančiai baltos ant ne vieną žmonių kartą ilsinusios lovos pūpsančios pagalvės, švelnaus vėjo gūsyje besiplaikstantys lopšio apklotų nėriniai, į dangų kylanti liaudies daina – graži paskutinio rugsėjo penktadienio pavakarė namuose, kuriuos aikštėje priešais bažnyčią sukūrė kūrybiški Dovilų etninės kultūros centro ir vietos bendruomenės, seniūnijos, bibliotekos, mokyklos žmonės. Doviliškiams jau į kraują įaugusi tradicinė Dagos šventė šįkart visus pakvietė pajausti namų dvasią, suvokti jų paskirtį, pasidalinti atsiminimais ir jaudulio ašarą nubraukti.

Namų temą šios tradicinės šventės minėjimui doviliškiai pasirinko neatsitiktinai. Tuo labiau, kad visus susimąstyti ne tik apie namų ekonominę, bet ir dvasinę vertę kiekvieno žmogaus gyvenime privertė koronaviruso pandemijos karantinas.

„Savųjų namų erdvė ir šeimos bend­rystė yra ypatinga“, – įsitikinusi Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė. Namai – tai vienas svarbiausių simbolių, kuris itin dažnai lydi viską, kas susiję su lietuviškąja etnine kultūra. Būtent namai turėjo didžiulę, neaprėpiamą simbolinę reikšmę ir svarbą mūsų protėviams. Tai įkūnija itin gilią prasmę: apžvelgus visas senąsias etnines šventes, papročius – visada minimi ir namai.

„Klaipėdos krašte Daga – pjūties padėkos šventė. Pirmąjį spalio sekmadienį evangelikų liuteronų bažnyčioje šios šventės proga vyksta pamaldos. Doviluose ją švęsdami kasmet ieškome naujo požiūrio, nenorime nueiti įprastu, lengviausiu keliu. Kartu siekiame į mūsų krašto etnokultūros palikimą pažvelgti kūrybiškai. Namų simboliką kūrėme prie Dievo namų, tuo itin pasidžiaugė evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis. Viskas tą penktadienio popietę šventėje derėjo: ir gražus oras, ir etnologės Jolitos Vozgirdienės erdvėje skaitomi jautrūs literatūriniai tekstai, ir telšiškės floristės Birutės Lekavičiūtės su pagalbininkėmis sukurta lapija, kuri puošė, suteikė savastį mūsų simboliniams namams“, – „Bangai“ pasakojo Dovilų etnokultūros centro direktorė L. Kerpienė.

Dagos šventei ruošiantis ir įprasminant namų idėją labai pravertė anksčiau vykęs B. Lekavičiūtės seminaras, kurio tikslas buvo sutelkti vietos žmones bendriems darbams, pasitelkus fantaziją visiems kartu medžių šakelėmis, lapais, uogomis puošti lauke kuriamų namų eksponatus. Šernų girininko Arūno Semaškos patarimu gamtinės medžiagos doviliškiai prisirinko miške Kiškėnų link. Aikštėje priešais bažnyčią dekoruojant namų aplinką daug talkininkavo ir savo floristikos įgūdžius stiprino Klaipėdos technologijų mokymo centro 14 studenčių, vadovaujamų pedagogės Nijolės Žiupkienės.

Įprasta, kad jaukiuose ir vaišinguose namuose visada skamba dainos, o jas tą popietę Doviluose ringavo rajono folkloro kolektyvai „Cyrulelis“, „Kveitys“, „Žiogupis“, „Vėlingis“, „Žvejytės“, „Lažupis“. Teatro mėgėjai namų erdvėje stebėjo net iš Vilniaus atvežtą spektaklį „Kas apsakys tas dzūkiškas linksmybes“, o šokėjai miklino kojas akcijoje „Visa Lietuva šoka“.

Dagos šventės „Namai“ rengėjai dėkingi pagrindiniams rėmėjams – Klaipėdos rajono savivaldybei ir Žemės ūkio ministerijai, o nuoširdžių šventės padėjėjų padėkoje išvardinta dešimtys.

• Žodis „daga“ yra kilęs iš žodžio „dygti“, jis reiškia daigus, t. y. sudygusius grūdus ir jų derlių. Dagotuvės reiškia ir derliaus gerbimo, derliaus nuėmimo pabaigtuvių minėjimo metą. Dagotuvių šventė minėta rugsėjo pabaigoje, kai visi javai jau suvežti, o laukuose pasėti žiemkenčiai žemėje leidžia daigus bei įsitvirtina dirvoje.

• Bažnyčios liturgija rugsėjo 29 d. mini Šv. Mykolą arkangelą. Štai ką pučia arkangelo Mykolo trimitas: jei tądien iš ryto vėjas „atbėga“ iš vakarų, žiema bus permaininga, su atlydžiais, jei iš pietų – šilta ir švelni; jei pučia rytys – žvarbi; šiaurys – snieginga. Taip sako senolių patirtis. Giedra gi per Mykolines žada itin šaltą žiemą.

Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.