Pagaliau užčiuopė politikų savivalę internete

Socialiniuose tinkluose nemokamai rinkėjus agituojantys politikai sulaukė kontrolės. Šią savaitę Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas išplatino pranešimą, kuriame nurodo – internetinėje erdvėje ties kiekvienu politiko įrašu būtina nurodyti, kad tai rinkiminė agitacija.

Reklama veikia nemokamai

VRK gauna nemažai skundų ir pranešimų, kad vykstant 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinei kampanijai, socialiniame tinkle „Facebook“ bei įrašų platinimo svetainėje „YouTube“ skleidžiama daug nepažymėtos politinės reklamos. Tokie VRK pirmininko Z. Vaigausko pastebėjimai nėra iš piršto laužti – beveik kiekvienas technologiškai pažengęs politikas turi viešą „Facebook“, „Twitter“ ar kito socialinio tinklo paskyrą ar puslapį, kuriuose nemokėdamas nė euro gali bendrauti su rinkėjais, skleisti savo politines pažiūras ir nuomonę.

Lietuvos žiniasklaidos priemonėse bet kokia politinė reklama yra griežtai sankcionuojama LR rinkimų įstatymo. Norėdamas pasiekti spaudos skaitytojų, radijo klausytojų ar televizijos žiūrovų auditoriją, kiekvienas politikas rinkimų kampanijos laikotarpiu privalo už tai mokėti pagal VRK patvirtintus nemažus įkainius. VRK privaloma deklaruoti kiekvieną išleistą lankstinuką, kalendorių ar kitą reklaminės agitacijos šaltinį. Tuo metu socialiniai tinklai politikams tampa tikru išganymu. Štai „Facebook“ administruojamas Amerikoje ir LR rinkimų įstatymas jiems nė motais. Šio socialinio tinklo lankytojai (tuo pačiu ir politikai) administratoriams nebent savo noru gali sumokėti keliolika ar keliasdešimt dolerių už tai, kad paskelbti pranešimai pasiektų didesnę auditoriją.

Kas kontroliuos?

Rinkimų kampanijai vis giliau skverbiantis į internetą, VRK nusprendė įvesti bent šiokią tokią tvarką. Z. Vaigauskas politikams įsakė paisyti LR politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo ir reklamą internete pažymėti taip pat, kaip ji privalo būti žymima spaudoje.

Skleidžiant politinę reklamą socialiniuose tinkluose ar įvairiose nuotraukų, įrašų dalijimosi svetainėse, kur informacija skleidžiama neatlygintinai, jos žymoje turi būti nurodyta, iš kokių lėšų yra ar bus apmokėtas politinės reklamos gaminimas arba kad pats politinės kampanijos dalyvis pasigamino politinės reklamos gaminį. Tokia žyma turi būti neatskiriama nuo politinės reklamos (skelbimo, plakato ir kt.) dėl to, kad kitiems vartotojams pasidalijus nuoroda savo paskyroje ar svetainėje, politinės reklamos žyma išliktų.

Kaip VRK ruošiasi (ir ar išvis ruošiasi) kontroliuoti Z. Vaigausko nurodymo nevykdančius politinės kampanijos dalyvius, neužsimenama.

• 2014 metais bendrovės TNS LT atliktas tyrimas parodė, kad „Facebook“ išlieka populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje. Juo naudojasi apie 68 proc. šalies internautų, o kasdien įsijungia 46 proc. interneto naudotojų. 2013 m. buvo skelbiama, kad „Facebook“ buvo užregistruota ne mažiau kaip 1,2 mln. lietuvių paskyrų.
• Populiariausias šalyje yra įrašų platinimo kanalas „YouTube“, kuriuo naudojasi daugiau nei 77 proc. visų Lietuvos internautų, tačiau vartotojų įsitraukimas čia yra mažesnis ir dažniausiai jis naudojamas nebendravimo tikslams – muzikos klausymui, vaizdo filmukų skelbimui ir žiūrėjimui. Pernai kasdien „YouTube“ aplankydavo 34 proc. internautų.