Pagerbė ūkininkų Žiogų šeimyną
Viename iš stambiausių Klaipėdos rajone Valerijos Birutės ir Viliaus Žiogų ūkiuose Kiškėnų kaime, Dovilų seniūnijoje, vyko vasaros konferencija „Ketvirtis amžiaus ekologiškai ūkininkaujant“. Į ją praėjusį penktadienį pakvietė Lietuvos ekologinės žemdirbystės (LEŽ) asociacija „Gaja“, mininti savo veiklos 25-metį.
Be tradicinių lauko dienos renginių, ūkių apžiūros buvo pagerbti šiemet garbių sukakčių sulaukę ūkininkai Valerija Birutė ir Edvardas Žiogai.
Ekologiniai mamos ir sūnaus ūkiai
Į Kiškėnų kaimą nusilenkti ekologiškai ūkininkaujančiai Žiogų šeimynai praėjusią savaitę atvyko LEŽ asociacijos „Gaja“, žemės ūkį aptarnaujančių įmonių, organizacijų atstovai, rajono ir šalies ūkininkai. Vieni iš pirmųjų Klaipėdos rajone ūkininkai veiklą pradėjo nuo 15 arų ir ūkį išplėtė iki 1 166 ha. Nuosavos žemės – 180 ha. Ekologinį ūkininkavimą pasirinkę Žiogai puoselėja du ūkius: pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės. Pastarasis – sūnaus Viliaus. „Kai buvau moksleivis, močiutė padovanojo dvi veršingas telyčias, – prisiminė V. Žiogas, baigęs veterinarijos studijas, įgijęs mokslo daktaro laipsnį. – Dabar mano ūkyje – 31 simentalio veislės žindenė, kitos – pieninės. Iš viso yra 180 mėsinių galvijų. Mamos ūkyje – 165 melžiamos karvės.“
Dr. V. Žiogas kalbėjo, jog mama visada buvo nusiteikusi prieš chemiją net buityje. Taigi trąšų, chemikalų nenaudoję ūkininkai įregistravo ekologinius ūkius. Pasak ūkininkų, kasmet griežtesni reikalavimai ekologiniams ūkiams.
Klaipėdos pašonėje įsikūrę Žiogai tvirtino nebijantys miesto plėtros: esą ji buvo įsisiūbavusi tik prieškriziniu laikotarpiu.
Ekologinio ūkio sistema
Konferencijoje akcentuota, jog šiuose ūkiuose vyksta ekologinė gamyba. Dalyviams, apžiūrėjusiems ganyklas, pasėlius, techninę ir gamybos bazes, buvo aiškinama ekologinio ūkininkavimo sistema: gyvūnas-organika-augalai.
Agronomė dr. Daiva Baltramaitytė prie gražiai žaliuojančių kukurūzų lauko sakė, kad 3 kartus išvagojus, piktžolių nėra. Ūkininkai augina rugius, kvietrugius, pupas, mišinius, bulves.
Žiogų ūkio pasėlių struktūra atitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimus: 34 proc. – pievos ir ganyklos, o javai –
35 proc. Ganyklose vyrauja dobilai. Raudonųjų dobilų sėklą užsiaugina patys. Ganyklose sėja ne žolių mišinius, bet jas perka atskirai.
Tvartuose karvės laikomos palaidos. Šiuo metu iš ganyklos pargenamos vakare. Prie fermos įrengti du srutų rezervuarai po 4 000 tonų. Tiek sukaupiama per metus. Yra kraikinio mėšlo.
Moderniame sandėlyje – šiuolaikiška grūdų valymo mašina, anot E. Žiogo, ekologiniam ūkiui labai reikalinga. Jis kalbėjo, jog ekologinės maistinės avižos vežamos parduoti į Vokietiją: už toną moka po 270 eurų.
Planuose – melžimo robotas
Susirinkusieji apžiūrėjo tarsi parodoje išrikiuotą šių ūkininkų techniką ir žemei dirbti, ir pašarams gaminti. „Su naująja sėjamąja sėjame prieš tai nekultivavę – sumažėja darbo sąnaudos, taupomas kuras“, – dėstė E. Žiogas.
Čia pat lauke demonstravo žoliapjūtę. Šienapjovei nupjovus, iš paskos vartytuvas apvertė žolę. Pasak žinovų, tai prabanga – mažai kas iš ūkininkų jį turi, nors būtinas kokybiškam pašarui pagaminti.
V. Žiogas prisipažino, jog viską investuoja į ūkį – iki šiol nebaigęs statyti gyvenamojo namo. Kalbėdamas apie ūkio ateitį, jis prasitarė, jog galvoja įsigyti melžimo robotą. „Dabar menkai temoka už žaliavinį pieną – tik 24–25 euro centus, todėl mąstome apie pieno perdirbimą. Bet paslaptis, koks tai bus produktas. Galiu pasakyti, kad jo Lietuvoje nėra“, – mįslingai kalbėjo ūkininkas.
Ūkininkavimo pavyzdys
LEŽ asociacijos „Gaja“ tarybos pirmininkė prof. Vanda Žekonienė pasakojo, jog Lietuvoje įregistruota daugiau nei 2 500 ekologinių ūkių, dirbama 6 proc. ariamos žemės. „Ekologinis ūkis tikras, kai jame plėtojama augalininkystė ir gyvulininkystė. Yra uždaras ciklas – mėšlas grįžta į laukus“, – teigė ji.
V. Žekonienė akcentavo, kad LEŽ asociacija – nepriklausoma, nebijo pasakyti kritinio žodžio nei klystančiam ūkininkui, nei ministrui.
Pasak prof. B. Bakučio iš LSM universiteto Veterinarijos akademijos, Žiogų ūkis –
pilnakraujo ekologinio ūkio pavyzdys, kurio šeimininkai laikosi ekologinio ūkininkavimo koncepcijos. „Ūkyje auginama daug ankštinių augalų, kurie yra baltymų šaltinis galvijų racione. Pašarus užsiaugina patys, jie sertifikuoti“, – kalbėjo pašnekovas. Jis akcentavo, jog pasėlių struktūroje vyrauja žoliniai-ankštiniai augalai, o javai – 35 proc., Lietuvoje vidurkis – 50 proc.
B. Bakučio teigimu, geros šio ūkio perspektyvos: rekonstruojama, plečiama karvidė, planuojama įsigyti melžimo robotą. Visgi dėl pastarojo abejojo: trūkinėja ryšys tarp gyvūno ir žmogaus. „Žmogiškais faktorius labai svarbu“, – sakė jis.
Konferencijoje dalyvavusio Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko nuomone, ekologinis ūkis gali būti tik šeimos ūkis, nes reikia nuolat stebėti, kas jame dedasi. Šiame ūkyje šeimos nariai dalyvauja gamybos procese, priima sprendimus. „Ekologinis ūkininkavimas – sąžiningų ir atsidavusių ūkininkų veikla. Tai turi būti daroma iš idėjos, įsitikinimo. Produktas turi būti be chemijos. Bet daugelį vilioja ekologinės išmokos. Iš pradžių Lietuvoje jos buvo vienos iš didžiausių Europoje. – kalbėjo jis. – Vilių Žiogą seniai pažįstu – jis siekia mokslo, žinių. Tai vienas iš nedaugelio ekologinio ūkininkavimo pavyzdžių. Jo laukų nepalyginsi su chemizuotais – augalai auga natūraliomis sąlygomis. Suprantu, kiek reikia pastangų, kad auginant be trąšų, chemijos, gautum tokį derlių.“
Susirinkusieji, pasidžiaugę Žiogų ūkių pasiekimais, kuriuose kruopščiu, nuosekliu darbu pasiekta gerų rezultatų, pasveikino V. B. Žiogienę, sulaukusią 80-ojo gimtadienio, o jos vyrą Edvardą – su 85-uoju.
Virginija LAPIENĖ
