Grūdų augintojai derliumi nesigiria

Javapjūtė šiemet prasidėjo vėliau nei įprastai, bet ūkininkai spėjo nukulti žieminius javus, kurių plotai sumažėję. Dabar intensyvus darbymetis vasarinių pasėlių plotuose. Ūkininkai nesigiria derliumi. Javapjūtės pradžioje jie džiaugėsi palankiu oru ir meldė, kad šią savaitę neprakiurtų dangus.
Girininkiškio bandymas – soja
Javų laukuose praėjusią savaitę intensyviai plušėjo ūkininkai, skubėdami pasinaudoti gied­ros valandomis. „Nuo ryto, kai tik nukrenta rasos, išvažiuojame ir iki vėlumos, kol nepradeda temti, negrįžtame. Būtų galima kulti ir naktį, bet rasa trukdo, – kalbėjo ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Girininkų. – Šiemet javapjūtė prasidėjo savaite vėliau nei ankstesniais metais.“
Iki praėjusio savaitgalio jis buvo nukūlęs trečdalį savo plotų iš 400 hektarų. Ūkininkas neslėpė, kad javapjūtės pradžioje nuotaika smuko – nuvylė žieminių rapsų ir kviečių derlius, nes ne tokio tikėjosi. Tačiau ūkininkas supranta, kad, rudenį vėlai pasėjus į pernelyg drėgną žemę, pataupius trąšų, nelabai ir reikėjo kažko geresnio tikėtis. Nuotaika pagerėjo išvažiavus į vasarinių javų laukus.
„Dabar kuliame miežius – gerai byra, grūdai pirmos klasės, už toną moka po 185 eurus, – patenkintas dėstė G. Lapinskas. – Gražiai atrodo ir vasarinių rapsų laukas – jei tik orai nesubjurs ir nesutrukdys nukulti. Pupos irgi noksta. Šiemet naujovė mano ūkyje – soja, kuri irgi gražiai veši. Labai įdomu, koks bus derlius. Daugelis augina kviečius, o šios kultūros nesiryžta, nors ji yra paklausi, todėl ir pabandžiau.“
Ūkininkas kalbėjo, jog nesulaukė, kol žieminių kviečių grūdai pasieks normalų drėgnumą, o miežiai jau išdžiūvę – veža į savo sandėlius ir į grūdų priėmimo punktus.

Stebuklo nesitiki
Agluonėnuose ūkininkaujantis Saulius Bružas praėjusią savaitę nukūlė žieminius javus, pradėjo avižas, kulia ir miežius. „Normaliai sekasi, anksčiau nukultus grūdus džiovinome – turime džiovyklą. Dabar miežių drėgnumas geras – tiesiai iš laukų vežame supirkėjams į Karteną. Kol kas viskas gerai. Būtų gerai, kad ir kitą savaitę būtų giedra – nukultume žirnius, vėliau sunoks pupos. Iš viso reikės nukulti apie 300 ha javų. Derlingumas neaiškus – spėju, kad gali būti Agluonėnų kraštui būdingas vidurkis – 3 tonos iš hektaro“, – praėjusį savaitgalį „Bangai“ kalbėjo S. Bružas.
Jis prisipažino, kad darbymečio nuotaiką gadina apgailėtinos grūdų kainos. „Už toną avižų moka 110 eurų. Dar turiu kulti 20 hektarų, bet kai mažiau byra, pradedu abejoti, ar verta kulti. Juk kuras toks brangus, o dar grūdų supirkėjų nuoskaitos – suskaičiavus visas išlaidas, kažin kas beliks“, – abejonėmis dalijosi ūkininkas.
Donatas Ruškys, grūdų ūkį puoselėjantis Endriejavo seniūnijoje, javapjūtę ruošėsi pradėti praėjusį savaitgalį, o iki tol talkino savo kolegoms. Visi jo žieminiai javai – apie 60 ha pražuvo po sniegu – pavasarį reikėjo atsėti. „Didžiulių finansinių nuostolių turėjau pernai, nors javai atrodė gražūs. Tačiau pardavus grūdus nepasisekė surinkti tiek pinigų, kad atiduočiau už trąšas – likau skolingas, – at­s­kleidė D. Ruškys. – Nesitikiu stebuklo šiemet, nes pasėlių netręšiau. Kiek bus, tiek, bet neliksiu skolingas.“

Vietoj pamėgtų žieminių – vasariniai
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aurelijos Latakienės, mūsų rajone vyrauja grūdininkystės ūkiai. „Šių metų išskirtinumas – daugiausia deklaruota vasarinių javų – 12 493,11 ha, tai yra 57,51 proc. daugiau nei pernai. Ūkininkų pamėgtus žieminius kviečius ir rapsus, pasėtus pernai rudenį, pražudė ilgai užsitęsusios liūtys, nepagailėjo jų ir ilga, šalta žiema. Taigi šiemet žieminių kviečių deklaruota 40 proc. mažiau nei pernai (8 488,43 ha), sumažėjo kvietrugių, miežių. Žieminių rugių populiarumas kasmet mažėja – šiemet deklaruota 51,15 proc. mažiau nei pernai – tik 120,71 ha. Žieminių kviečių ‘Spelta’ deklaruota 63,33 ha arba 17,15 ha mažiau nei pernai“, – dėstė A. Latakienė.
Beveik dvigubai daugiau deklaruota vasarinių kviečių – 6 223,46 ha, vasarinių avižų trečdaliu daugiau – 2 221,13 ha, miežių plotai padidėjo iki 1 887,27 ha. Tačiau 15,31 proc. sumažėjo vasarinių kvietrugių. Grikių plotai padidėjo 55,44 proc. – deklaruota 972,46 ha, šiek tiek sumažėjo kukurūzų – iki 914,02 ha.
Pasak A. Latakienės, iš ankštinių kultūrų populiariausios tebėra pupos, kurių deklaruota 4 052,08 ha, o žirnių plotai sumažėjo 44,25 proc. – iki 830,88 ha, deklaruota 2,73 ha vikių, 15,86 ha lubinų.
Techninių augalų plotų sumažėjo 4,85 proc. Tačiau vasarinių rapsų padidėjo daugiau nei 200 proc. – deklaruota 2 063,91 ha, neiššalusių žieminių liko 2 207,40 ha (palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 42,36 proc.). Pluoštinių kanapių deklaruota simboliškai – tik 2,47 ha, o linų populiarumas auga: jų plotai padidėjo 65,52 proc. – iki 80,11 ha.
„Javapjūtė šiemet prasidėjo vėliau nei įprastai, tačiau ūkininkai spėjo nukulti žieminius javus. Šiuo metu jie įtemptai pluša vasarinių laukuose. Rekordiniais derliais kol kas nesigiria: kviečių byra apie 5 tonas iš hektaro, kvietrugių – apie 4 t, miežių – apie 4 tonas. Kalbama, kad rapsų prikulia apie 2 tonas iš ha“, – kalbėjo A. Latakienė.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.